Naujausios
PO TO, KAI RAŠĖME
Atkastas akmuo sukėlė nerimo dėl juodligės
Praėjusią savaitę šiauliečio sklype atkastas akmuo ir prie jo rasti kaulai sukėlė nerimo: gal radinys kaip nors susijęs su Lieporiuose kažkada fiksuoto juodligės židinio vieta? Šiuos gyventojų įtarimus suskubę išsiaiškinti veterinarijos specialistai tvirtina, kad Lieporių juodligės židinio vieta yra kitur.
Janina VANSAUSKIENĖ
janinaV@skrastas.lt
Pareigūnai nerimo neišsklaidė
Praėjusį penktadienį (2011-11-04) „Šiaulių kraštas“ rašė, kad Lieporiuose gyvenantis Donatas Miselis savo sklype atkasė didžiulį akmenį, kuris kliudydavo ariant dirvą, ir kaulų.
Žmonės kaime spėliojo, kaip aptašytas stačiakampis, kelias tonas sveriantis akmuo atsidūrė po žeme, kieno kaulai rasti šalia jo. D.Miselis apie radinį informavo policiją.
Pareigūnai, pasikvietę ekspertą apžiūrėjo akmenį, kaulus ir nusprendė, kad žmogus akmenį gali iš dirvos iškelti, o kaulai esą žvėries ar gyvulio.
Tokia pareigūnų išvada lieporiškių nenuramino. Į redakciją paskambinusi skaitytoja nerimavo: „Esu skaičiusi, kad Lieporiuose kažkada buvo nustatytas juodligės židinys, kad ta vieta buvo paženklinta. Gal ten nei tvorų, nei ženklų nebeliko, o žmogus, nežinodamas tos vietos, atsikasė mirtiną užkratą?“
Juodligės židinio vieta — nepaliesta
Apie juodligės židinio vietą pasiteiravome Šiaulių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Į Lieporius su juodligės židinių žemėlapiu (tokie visoje šalyje buvo parengti praėjusio šimtmečio antroje pusėje, vėliau — tikslinti) šeštadienį išskubėjo vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Vladas Garbenis bei šio užkrato vietą Lieporiuose ženklinęs tuometinis „Naujojo gyvenimo“ kolūkio vyriausias veterinarijos gydytojas, dabar pensininkas Vaclovas Paulauskas.
Specialistai pirmiausiai pasuko į miesto pakraštį, kur anuomet gerokai nuo Šiaulių stovėjo vienkiemis. Čia, po didžiulėmis liepomis, tebebuvo įbetonuoti metaliniai strypai, apjuosti spygliuota viela.
V. Paulauskas prisiminė, kad tada prie jų buvusi ir metalinė lentelė su užrašu „Juodligės židinys. Kasinėti draudžiama “. Dabar jos nėra. Pasak buvusio veterinarijos gydytojo, šioje vietoje po geroku akmenų sluoksniu yra giliai žemėje užkasti 1950 metais sudegintos, juodlige sirgusios kolūkio karvės pelenai.
V. Paulauskas didžiulį akmenį atkasusį D. Miselį nuramino: „Lieporiuose kito juodligės židinio nėra“.
Pavojus tyko 70 metų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos archyvuose yra saugomos kiekvieno juodligės židinio bylos, žemėlapiai, kuriuose tiksliai pažymėtos juodlige sirgusių gyvulių sunaikinimo vietos. Veterinarijos specialistai prisimena, kad anuomet, kai utilizavimo įmonių nebuvo, užkrečiamomis pavojingomis ligomis sirgę gyvuliai buvo deginami ir užkasami.
Juodligės sporos žemėje net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis gyvybingos išlieka kelias dešimtis metų. Jos yra mirtinai pavojingos ne tik gyvuliams, bet ir žmonėms.
Paženklintosios juodligės vietose negali būti kasinėjama 70 metų, tas vietas aplenkti tenka ir miesto plėtros planuotojams.
LIUDININKAS: Vaclovas Paulauskas prisimena, kai viename lieporiškės vienkiemyje buvo įbetonuoti stulpai su užrašu apie čia užkasto juodlige sirgusio sudegintą gyvulį.
RIZIKA: Vladas Garbenis primena, kad pagal epidemiologinius reikalavimus Lieporiuose esantis paženklintas juodligės židinys neliečiamas kastuvu turėtų būti dar devynerius metus.
Autorės nuotr.
Apie juodligę
1920-1986 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 187 juodlige sirgę žmonės ir 1006 gyvuliai. Didelis šios ligos protrūkis buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone 1953 metais. Tada susirgo 36 gyvuliai ir 17 žmonių, iš jų 3 mirė.
Paskutinį kartą mūsų šalyje juodligės atvejai buvo užregistruoti 1974 metais buvusiame K. Giedrio kailių fabrike ir Prienų rajone.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija
