Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Savivaldybės darbuotojos sklypas virsta džiunglėmis
Jau ne vieneri metai, kaip šiauliečiai reikalauja Savivaldybės sutvarkyti beveik dviejų hektarų apleistą teritoriją tarp Gegužių gatvės ir Gvazdikų tako. Savivaldybė gyventojus maitino pažadais ir slėpė, kad už apleistą teritoriją atsakinga ir jos savininkė — Savivaldybės darbuotoja.
Janina VANSAUSKIENĖ
janina@skrastas.lt
Abejingumas iš Savivaldybės
„Šiaulių krašto“ žurnalistus į apleistą teritoriją, esančią šalia gyvenamųjų namų ir ugdymo įstaigų, pakvietė Gegužių gatvės gyventojai. Prie jų prisijungė ir Gegužių progimnazijos pedagogai.
„Mes jau nuo 2007-ųjų rašome raštus Savivaldybei, prašome sutvarkyti, tačiau be pažadų nieko daugiau nesulaukiame“, — apie valdininkų abejingumą Lieporių mikrorajono problemai pasakojo susirinkę gyventojai. Jų žodžiais, čia, kur sovietmečiu buvo požeminių civilinės saugos slėptuvių teritorija, gal jau dešimtmetį didžiulis sklypas nėra tinkamai prižiūrimas.
Baiminasi nusikaltimų
„Kiek galime tą teritoriją valome, organizuojame talkas su darželinukais“, — pasakojo vaikų lopšelio-darželio direktorė Antanina Ilčiukienė.
„Per šiuos brūzgynus tenka į mokyklą eiti mokiniams, palijus ar patežus sniegui jie mokyklą pasiekia šlapia avalyne — takeliai pažliugę, o tamsesniu paros metu čia vaikščioti mokiniams nesaugu. Nežinia, kas gali išlįsti ir užpulti iš brūzgynų“, — sakė Gegužių progimnazijos direktorės pavaduotoja Reda Zalogienė.
Ji prisiminė, kad panašiuose brūzgynuose, netoli šios vietos, pastaraisiais metais buvo įvykdyta žmogžudystė.
Savivaldybė nuolaidžiavo
Miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje dėl apleistos teritorijos teko kalbėtis su vyriausiąja specialiste Valdone Kaminskiene. Valdininkė teisinosi, kad ši teritorija (kurios tik pakraščiai — valstybės žemė ir jos priežiūra turi rūpintis Savivaldybė) yra privačiam asmeniui priklausantis sklypas.
„Mes ne kartą prašėme, reikalavome nusišienauti tą sklypą, tačiau savininkas vis žadėjo tai padaryti. Nupjovė žolę aplink takelius, tačiau sulūžus žoliapjovei, dalis šios teritorijos liko nenušienauta“, — aplinkybes, dėl kurių buvo atidėliojama skirti administracinę nuobaudą dėstė V. Kaminskienė.
Kas tas asmuo? Kodėl Savivaldybė tokia atlaidi?
„Atskleisti privataus turto savininko negalime, tai draudžia įstatymas, — sakė valdininkė. — Galiu nebent paprašyti, kad tas savininkas pats jums paskambintų“.
Šabakštynas — Savivaldybės darbuotojos žemėje
Į redakciją paskambino Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Gužauskienė. Tai dėl jos privačios nuosavybės kilo nepasitenkinimas. „Apie takus pašienaudavom, o to vidurio, to centro... taip ir palikom. Žoliapjovė sulūžo“, — teisinosi B. Gužauskienė.
Ji teigė, kad „bambalius“, skudurus, batus, šunų ekskrementus renka kas dvi savaites.
Su B.Gužauskiene išsiaiškiname, kad jai priklausanti valda ribojasi su prekybos centro teritorija vienoje pusėje ir vaikų lopšelio darželio „Voveraitė“ teritorija — priešingoje pusėje.
Čia, apaugę žolėmis tebestovi ir ženklai, žymintys kur gyventojai turėtų vedžioti šunis. Tačiau ir ši aikštelė — privačioje, Savivaldybės darbuotojai priklausančioje žemėje.
Pažadėjo sutvarkyti
„Šiaulių kraštui“ sklypo savininkė pažadėjo per artimiausiais porą dienų savo valdas nušienauti.
„Susitariau dėl traktoriaus“, — tikino beveik dviejų hektarų sklypo savininkė B.Gužauskienė.
Sutvarkyti Savivaldybės priežiūroje esančią šios teritorijos dalį pažadėjo ir Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė V. Kaminskienė.
DŽIUNGLĖS: Tarp Gegužių gatvės ir Gvazdikų tako esančią teritoriją gyventojai vadina džiunglėmis. 
PRAŠYMAS: Daugiabučių gyventojai, prie kurių prisijungė ir Gegužių progimnazijos pedagogai, „Šiaulių kraštą“ prašė padėti išsiaiškinti, kodėl Savivaldybė nesirūpina sutvarkyti apleistą mikrorajono teritoriją.
NUOSAVYBĖ: Prieš keletą metų Savivaldybė buvo skyrusi aikštelę šunis vedžioti. Dabar, apaugusi beveik dviejų metrų žole, ji pateko į privačią teritoriją.
PALIKIMAS: Šabakštynuose girtuoklių ir valkatų palikimą tvarkyti vedami ir vaikai.
Jono TAMULIO nuotr.
