Naujausios
Popiežiaus koplyčia laukia nuosprendžio
Vakar prie Kryžių kalno esančią koplyčią aplankė šeši ekspertai — apžiūrėjo griūvantį statinį, išklausė susirinkusiųjų nuomones, nebuvo tik Bažnyčios atstovo. Ekspertai per savaitę žada nuspręsti, ar suteikti koplyčiai kultūros vertybės statusą.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Žaidžiama skaičiais
Prie Kryžių kalno susirinkę Kultūros vertybių departamento (KPD), Šiaulių rajono savivaldybės atstovai ir Ginkūnų bendruomenės nariai stojo į bendrą ratą diskusijai. Ekspertai — Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba — norėjo išgirsti visas įmanomas nuomones dėl koplyčios likimo.
Koplyčios architektas Algimantas Jukna dar kartą priminė, kad koplyčiai suremontuoti prireiktų apie 30 tūkstančių litų. Pateikė 1993-ųjų metų dokumentus, kuriuose numatoma statinį išsaugoti, nors pati statyba buvo laikina. Architektas pateikė ir preliminarų rekonstrukcijos projektą su sąmata. „Suremontavus — šimtą metų stovės“, — patikino architektas.
Sigita Tauterienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja tikino, kad koplyčią tektų visiškai atstatyti. Tai, anot jos, gali kainuoti ir 350 tūkstančių litų, todėl būtų lėšų švaistymas.
Kopyčia nugyventa
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis pareiškė, kad jam yra žinoma koplyčios istorija ir reikšmė, tačiau ar ją suvokianti bendruomenė ir valdininkai?
„Pirmiausia kyla klausimas ne griauti ar palikti, o kaip pavyko šitaip nugyventi koplyčią, — neslėpė pasibaisėjimo R. Pakalnis. — Baisiausia bus tada, jei suteiksime šiam objektui apsaugą, o jis ir po dešimties metų taip atrodys.“
R. Pakalnis prisiminė ne kartą vežęs užsieniečių ekskursiją į Kryžių kalną. Net japonai, pamatę koplyčią, prisimindavo, jog čia popiežius laikė mišias.
Valstybė prieš visuomenę
S. Tauterienė ir Šiaulių rajono administracijos direktorius Kęstutis Lukšas kategoriškai pareiškė, kad koplyčią reikia nugriauti. Esą buvo susitikimas su Bažnyčios atstovais, kurie taip pat buvo už koplyčios griovimą, o vietoje jos pastatyti monumentą popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitui įamžinti.
K. Lukšas teigė išmanantis statybas, todėl netikintis, kad už 30 tūkstančių koplyčia būtų suremontuota.
Susirinkę aplinkinių seniūnijų atstovai sakė nežinantys, kodėl rajono Savivaldybė būtinai nori nugriauti bažnyčią ir pastatyti monumentą. „Kam mums tas akmuo? Turime koplyčią. Išsaugokime ją“, — teigė Šapnagių seniūnaitė Danutė Pocienė.
Ginkūniškiai priminė, kad iniciatyvą išsaugoti koplyčią pirmiausia parodė bendruomenė. Surinkta pustrečio tūkstančio parašų. Koplyčios likimu susidomėjo lenkai, ukrainiečiai, Izraelio piliečiai. Esą siūloma net finansinė parama ją atstatyti.
Viena ginkūniškė teigė žiūrinti lenkiškas televizijos programas. Jose aiškinama, kad Lietuva naikina popiežiaus Karolio Voitylos pėdsakus.
Nėra šeimininko
Atvykusios tarybos narys archeologas ir humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Rackevičius pripažino, kad jam situacija atrodo „profaniška“. “Jei visuomenei šis objektas toks svarbus, kodėl per tiek metų nė viena lentelė nebuvo prikalta. Mes negalime suteikti kultūros vertybės statuso objektui, kuris niekam nereikalingas“, — aiškino G. Rackevičius.
Ginkūnų seniūnijos bendruomenė atkirto, jog jiems nuolat buvo aiškinama — nesikiškite, ne jūsų. Kryžių kalnas paskirtas prižiūrėti Meškuičių seniūnijai, kurios atstovų — kaip ir Bažnyčios — susitikime su taryba nebuvo.
G. Rackevičius siūlė nesipešti dėl vietos prie Kryžių kalno. Jo nuomone, ši vieta galėtų būti panaši į Jeruzalę, kurioje yra daugybė visų religijų ir skirtingų konfesijų bažnyčių. „Statykit ir džiaukitės“, — sakė archeologas.
R. Pakalnis priminė, kad Lietuvoje yra apie 70-80 procentų tikinčių žmonių. Jei koplyčia jiems svarbi, vadinasi ji — kultūros vertybė. Kai Bažnyčia pareikš oficialią nuomonę, taryba spręs, ar įtraukti koplyčią į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Bažnyčios nuomonę esą nebus lemiama.
APSAUGA: (Iš kairės) Rita Kuncevičienė, Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai Mykolas Michelbertas ir Romas Pakalnis priminė, kad koplyčios pripažinimas kultūros vertybe suteiktų tik teisinę apsaugą, o ne remonto finansavimą. Juo turės pasirūpinti koplyčios savininkai — Savivaldybė.
SĄMATA: Architektas A. Jukna (dešinėje) tarybos pirmininkui R. Pakalniui įteikė koplyčios remonto projektą ir sąmatą.
DARBAI: Archeologas G. Rackevičius pasigedo vietos bendruomenės rupinimosi koplyčia darbais, o ne žodžiais.
„BARDAKAS“: Dešimt metų Lietuvoje gyvenantis olandas Jan Krejgsman situaciją vadina “bardaku“. Jo nuomone, koplyčios nugriovimu labiausiai pasipiktins Lenkijos tikintieji.
VALDŽIA: Rajono savivaldybės administracijos direktorius K. Lukšas ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja S. Tauterienė teigia, kad koplyčią būtina nugriauti.
GĖLĖS: Vakar koplyčia buvo papuošta gėlėmis.
Jono TAMULIO nuotr.
