„Snoro“ klientai jaučiasi įskaudinti ir apgauti

„Snoro“ klientai jaučiasi įskaudinti ir apgauti

„Snoro“ klientai jaučiasi įskaudinti ir apgauti

Vakar šiauliečiai vėl stovėjo prie „Snoro“ banko filialo. Apie Lietuvos banko apsisprendimą skelbti “Snoro“ bankrotą ne vienas atėjęs išgirdo.

„Šiaulių kraštui“ “Snoro“ klientai pasakojo apie savo situaciją — baimių ir neaiškumo jiems daug.

Lieka ir moralinė skriauda

Kazimieras Šavinis, Šiaulių miesto garbės pilietis:

 

— „Snore“ buvo ir tikiuosi yra mano indėlis. Eilėse nestovėjau. Iš viso kokia prasmė buvo iš žmonių dar tą vieną dieną priiminėti prašymus nutraukti sutartis? Paniką norėjo užgesinti?

Vertinti Vyriausybės veiksmus sudėtinga, kai nežinai visos informacijos. Bet aišku, kad bankų priežiūra buvo silpna. Dauguma indėlininkų atgaus pinigus, bet lieka moralinė skriauda.

Milijonai užstrigę, neišmokės algų

Raimundas Jakutis, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kurio milijoninės sąskaitos įšalo „Snore“, direktorius:

 

— Labai prasta mūsų padėtis. Milijonas litų rinkliavos pinigų yra „Snore“, nieko negalime pajudinti. Vežėjai grasinasi stabdyti atliekų vežimą. Patys savo transportą jau sustabdėme, nes nėra už ką pirkti degalų. Kitur sąskaitas atsidarėme, bet dar reikia sukaupti lėšų. Vien vežėjams per mėnesį turime išmokėti po 1,5 milijono litų. Darbuotojams algų gruodžio 5 dieną negalėsime mokėti.

Pasirodo „Snoras“, nors sakė, kad operacijos sustabdytos, mokesčius toliau priiminėjo pagal mūsų sąskaitas, anksčiau išrašytas. Vien per tą sąvaitę įplaukė ir užstrigo 100 tūkstančių litų. Tik nuo šiandien tie pervedimai sustabdyti.

800 tūkstančių litų įšalo Šiaulių miesto savivaldybės sąskaitoje, nespėjo mums pervesti. Nuostolis bus apie pusę milijono litų, nes tik 345 tūkstančių litų atgautume.

14 milijonų litų europinės paramos lėšų liko sąskaitoje projektams vykdyti. Aplinkos ministras mane tikino, kad Vyriausybė spręs. Gal nenorės, kad kiltų europinis skandalas?

Nesibaigiantis nestabilumas

Aleksandras Ostašenkovas, fotomenininkas:

 

— Nuolatinis nestabilumas. Ne gyvename, o vis kažko bijome, vis krizės ir krizės. Tas erzina — gyveni nepilnavertį gyvenimą.

Kur anksčiau buvo visi bankų prižiūrėtojai? Samdome premjerus, ministrus, prezidentus, Lietuvos banko valdytojus, bet nė vienas nesuteikia stabilumo garantijų. Žmogus negali ramiai dirbti, galvoti apie kūrybą. Vis įtampoje, vis nežinai, kokia žinia ateis iš ryto.

Prisimins ir kojinę

Pensininkas Algimantas:

 

— Pasitikiu ministre Šimonyte, visą laiką juk kalbėjo, kad pinigai apdrausti. Negi ims ir apgaus? Atgausiu, truputį į kojinę kišiu ir dar žiūrėsiu į kokį banką nešti.

Turėtų bent konsultuoti

Gertrūda Mikalajūnienė:

 

— Gaunu tik invalidumo pensiją ir našlės pensiją. Pinigų liko nedaug, kitus spėjau pasiimti su kortele. Bet mano didžiausia problema — buvau pasiėmusi paskolą. Liko du mėnesiai ją išmokėti, prašiau automatiškai pinigus nurašyti nuo sąskaitos, bet lapkritį jau pinigėlių nenuskaičiavo. Bijau, kad sulauksiu antstolių. Niekas nieko neaiškina, į banką neleidžia. Turėtų bent dėl konsultacijų žmones priimti.

Suskirstė žmones į gerus ir blogus

Ernesta, jauna mama:

 

— Atėjau pinigėlių iš einamosios sąskaitos. Bet nieko nebeduoda. Vakar nesiryžau stovėti su vaikeliu eilėje.

Neturėjo banko stabdyti, galėjo visiems vienodai — su kortelėmis ir be jų — po 500 litų mokėti. Dabar tiek tempė, žmones nervino, kol visai užsidarė. Juk reikia iš kažko gyventi ir mokesčius mokėti. Suskirstė žmones į gerus ir blogus.

Toje sąskaitoje šventėms pinigėlius kaupėme, tikiuosi, grąžins.

Jau nebeturiu pinigų

Bronislava:

 

— Šiandien sėdžiu visiškai be pinigų. Čia visą pensiją man perveda, kortelės neturiu, užbėgdavau pasiimti, kiek man reikia. Turėjau jau skolintis, nes neturiu iš ko gyventi.

Kodėl šitaip apie žmones negalvoja.

Neigiamai vertinu Vyriausybę, nepasitikiu niekuo. Grąžins iki Kalėdų? O ką šiandien daryti?

Kalbino Rūta JANKUVIENĖ, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.