Naujausios
KOMENTARAS
Šventės grimasų kunigaikštystėje
Petras BALČIŪNAS
Du laukimai
Sulaukėme Advento, Dievo atėjimo laukimo. Nepalaikykite piktžodžiavimu, bet šiuo laikotarpiu Lietuvoje yra du adventai — tikrasis ir... piniginis.
„Snoro“ indėlininkai visą mėnesį lauks savo indėlių. Pradžioje žadėta, jog pinigus bus pradėta grąžinti apie Kalėdas, vėliau prabilta apie Naujuosius metus, o dabar jau kalbama apie sausio pradžią. Nebekels nuostabos, jeigu ši data bus dar ne kartą atidėliojama. Neskauda tiems, kurie jokių reikalų su žlugusiu banku neturėjo. Bet ką daryti tiems, kuriems pinigų mirtinai reikia? Lįsti į skolą — dar vienas stresas.
Vedžiojimai už nosies
Kitas pažadas — netrukus bus parinktas bankas, aptarnausiantis buvusius „Snoro“ klientus — tiek juridinius, tiek fizinius. Ar verta besąlygiškai patikėti tuo “netrukus“, nes kalbėta jau apie pirmadienį?
Būta ir kitokių pažadų, kurie numatytais terminais nesipildė. Pavyzdžiui, penktadienį skelbta, kad Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl „Snoro“ bankroto“ paskelbimo. Tos dienos pavakarę paaiškėjo, jog niekas niekur nesikreipė. Dokumentai dar tik rengiami.
Be to, sudaryta bankroto vykdytojų brigada turės viską nuodugniai patikrinti, suskaičiuoti turtą iki cento. Bet tarsi tarp eilučių pripažįstama, jog patirties tokioje byloje Lietuvos bankrotų vykdytojai nėra turėję. Samdytis bankroto vykdytoją iš užsienio nežadama. Gal išsigąsta dėl honoraro, koks dabar mokamas „Snorą“ perėmusiam administatoriui? Žmonės neįsivaizduoja, kaip per dieną galima uždirbti net po 16 tūkstančių litų, kai ne kiekvienas lietuvis tiek uždirba per visus metus.
Dabar daug kalbama, kad „Snoro“ istorijoje“ žmonės laikėsi santūriai, nepuolė į paniką, tik kartais sustodavo į nemažas eiles, kuriose buvo girdėti visko — ir aimanų, ir keiksmų.
Lietuviai nepuolė į visuotinę paniką ir po naktinės mokesčių reformos, tik protrūkis daužant Seimo langus buvo.
Dar vienos, tiesa, šiek tiek komiškos panikos būta — dėl galimo cukraus pabrangimo. Gal tai tipiškas lietuviškas bruožas? Cukraus reikia visiems, o „Snoro“ banku naudojosi gal tik koks dešimtadalis gyventojų — tai ko išgyventi, kad ne man, o kažkam tikrai labai nepasisekė?
Informacija be informacijos
Žiniasklaidos priemonėse stengiamasi informuoti žmones, kas bus ir kaip bus. Tačiau paradoksas — daugybė bankrutavusio banko klientų skundžiasi negalintys sužinoti elementarios, aiškios informacijos. Dažniausia apsiribojama abstrakčiomis frazėmis ir raminimais apie apdraustus indėlius. Kodėl tiesiai nepasakoma tiems, kurių indėliai neapdrausti: „Sudie, pinigėliai“?
Pasitikėjimo kreditas
Apklausose bankų reitingai dabar smunka. Vieno banko istorija nepadės šventumu spinduliuoti ir kitiems. Jau žinau faktų, kad gyventojai ir iš kitų bankų atsiima dalį indėlių ir nešasi juos į savo banką — kojinę. Viena moteris juokavo, kad dabar pinigus dėsime ne į bankus, bet į „bankes“ (rusiškai stiklainius). Iš to nieko gero. Jeigu prasidės “kojininių“ bankų laikas, šalies finansų sistema gali smarkiai nukentėti.
Norėtųsi, kad visos šitos keistybės baigtųsi iki didžiųjų metų švenčių, nes švęsti grimasų kunigaikštystėje įmanoma tik nutaisius atitinkamas grimasas, kurios visiškai nesiderintų prie išpuoštos aplinkos.
