
Naujausios
Studija už 89 tūkstančius litų - niekinė, bet su paslėptomis "bombomis"
"Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros studijos ataskaitoje aplinkosaugininkai rado absurdiškų klaidų. Bandyta prastumti tokią studiją, kokia reikalinga užsakovams, kurie vėjais paleido 89 tūkstančius litų." - rašo "Šiaulių kraštas".
Janina VANSAUSKIENĖ
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros studijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą laiko netinkamai parengta. Joje aptikta klaidinančių, su realybe prasilenkiančių faktų, logiškai sunkiai suvokiamų teiginių.
Departamento nuomone, gyvulininkystės plėtros studijoje neįvykdyti jai kelti tikslai, studija yra neišsami, joje nenumatyti labiausiai gyvulininkystės plėtrai tinkami arealai, kaip ir vietovės, tinkančios smulkiai, vidutinei, ekologinei bei stambiajai gyvulininkystės plėtrai.
Be to studijos ataskaitoje pateikti sprendiniai neturi nieko bendro su pasirinktu ūkių skirstymu, neįvertinta skirtingų gyvulininkystės šakų specifika.
Ataskaitoje tinkamai neišanalizuota ir esama Pakruojo rajono situacija, nenurodytas dabar esantis gyvulių skaičius (pagal atskiras rūšis) ir kiek jis galėtų ateityje didėti.
Tai turėjo būti atlikta įvertinus esamas žemės ūkio naudmenas, sanitarines apsaugos zonas, vandens telkinių apsaugines zonas ir juostas, gyvenviečių plėtrą, rajono geologinės sandaros specifiką bei kitus, gyvulininkystės plėtrai svarbius veiksnius.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad šioje studijoje neatsižvelgta ir į Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir patarimuose pateiktas nuostatas, dėl geriausiai prieinamų gamybos būdų ( GPGB) intensyviai gyvulininkystei bei mėšlo tvarkymui.
Studiją už 89000 litų Pakruojo rajono savivaldybės užsakymu rengė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“.
Pakruojo rajonas — vienintelis apskrityje, užsimojęs rajono specialųjį planą rengti pagal gyvulininkystės plėtros studiją.
Klaidos — dėl neatsakingumo?
Aplinkosaugininkus glumino studijos rengėjų klaidos. Brėžiniuose nurodoma, kad šiuo metu UAB „Saerimner“ „Mūšos padalinyje (Veselkiškių kaime) šiuo metu leidžiama auginti 22000 sutartinių gyvulių (SG). Tačiau specialistai nurodo, kad ši norma iš tiesų yra kelis kartus mažesnė — tik 3025 SG.
„Jei tokia klaida nebūtų pastebėta, specialiajame rajono plane(remiantis šia studija) galėtų atsirasti Lietuvoje negirdėto dydžio kompleksas. Nes vienas sutartinis gyvulys, šiuo atveju gali būti skaičiuojamas dešimtimis skirtingo amžiaus kiaulėmis“, — sakė klaidas aptikusi vyriausioji specialistė Laima Statkienė.
Dar vienas didesnis nei yra realybėje kiaulių kompleksas studijoje atsirado ir prie Plaučiškių gyvenvietės. Čia rajono ūkininkui priklausančioje fermoje nurodomas penkiasdešimt kartų didesnis sutartinis gyvulių skaičius.
Studijos vertintojams, kaip ir rajono ūkininkams, kilo tas pats klausimas: kodėl studijoje numatomose gyvulininkystės plėtros teritorijose bus galima auginti nuo 50 iki 1200 SG ? O ar bus galima steigti ūkius ir auginti mažiau nei 50 sutartinių galvijų? Į šį klausimą studijoje atsakymo nerasta.
Aplinkosaugininkų teigimu, absurdiškiausiu galima laikyti studijos rengėjų teiginį, kad smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtra stambiems ir bei ekologiniams ūkiams „nedarys neigiamo poveikio diskriminacijai...“
„Iš daugelio tokių klaidų galima manyti, kad studija buvo rengta neatsakingai“, — įsitikinusi L.Statkienė.
Aplinkosaugininkų išbruokuota gyvulininkystės plėtros studija ne kartą liaupsinta „Auksinėje varpoje“.
Juozas Pupinis, savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas, straipsnyje „Dialogas visada geriau“ nemažai vietos skiria aiškinant įvairiems skaičiams, bet kažkodėl nepastebi tų klaidingų skaičių, kuriuos aplinkosaugininkai aptiko.
Kas juos turi pastebėti? Eilinis žmogus, atėjęs į studijų pristatymus, ar žemės ūkio skyriaus vedėjas? O gal pastebėta?!
STUMĖJAI: Asta Jasiūnienė, savivaldybės administracijos direktorė , ir Saulius Gegieckas, rajono meras buvo aktyviausi niekinės studijos, už kurią paklota 89 tūkstančius litų, stumėjai.