Naujausios
Kodėl žiemą reikia saugoti galvą?
Žiemos sporto šakos, ypač slidinėjimas ir čiuožimas snieglente, teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja. Bet lygiai taip pat šios pramogos turi rizikos susižaloti.
Reikalingos apsaugos priemonės
Geriausia — užtikrinti, kad nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo būtų išvengta. Kadangi nėra sporto be rizikos, todėl apsaugos priemonės, tokios kaip sniego šalmai, yra būtinos.
Daugiau nei 50 procentų visų sunkių ir mirtinų žiemos sporto metu patiriamų sužalojimų yra galvos traumos. Jos tarp sniego sporto traumų sudaro didžiausią dalį.
Vaikai labiau nei kitos amžiaus grupės rizikuoja patirti galvos sužalojimų.
Žiemos sporto metu patiriami sužalojimai
Kiekvienais metais Europoje žiemos sporto metu susižaloja tūkstančiai žmonių, kurie paskui gydomi ligoninėse. Pavyzdžiui, Austrijoje 2008— 2009 metų žiemos sezono metu apie 46 tūkstančiai slidininkų ir 12 tūkstančių snieglentininkų buvo gydomi logoninėse dėl patirtų sužalojimų.
Per tą patį žiemos sezoną Prancūzijoje susižalojo 108 tūkstančiai slidininkų ir 31 tūkstantis snieglentininkų. Vokietijoje skelbiama, kad kasmet susižaloja apie 50 tūkstančių žmonių.
Remiantis surinkta statistika, 13-oje Europos Sąjungos valstybių apskaičiuota, kad visame Europos Sąjungos regione kasmet įvyksta apie 300 tūkstančių sužalojimų, susijusių su žiemos sportu, po kurių reikalingas medicininis gydymas ligoninėse, iš jų 170 tūkstančių sudaro slidininkų sužalojimai ir 90 tūkstančių snieglentininkų sužalojimai.
Šveicarijoje kasmet apie 70 tūkstančių gyventojų reikalingas medicininis gydymas po patirtų sužalojimų slidinėjant ar čiuožiant snieglente ir dar 10 tūkstančių sužalojimų važinėjantis rogėmis. Papildomai apie 30 tūkstančių svečių iš užsienio valstybių susižaloja Šveicarijos kalnuose. Paskaičiuotas rodiklis, susijęs su metiniu vidurkiu, siekia apie 3,5 sužalojimų, tenkančių 1 000 slidinėjimo dienų Šveicarijoje.
Norvegijoje vidutinis slidininkų ir snieglentininkų sužalojimų vidurkis yra 1,5, tenkantis 1000 slidinėjimo ir čiuožinėjimo snieglente dienų. Skelbiami sužalojimo vidurkiai JAV (Vermonte) — 1,9 ir Kanadoje — 2,5, tenkantys 1000 slidinėjimo dienų vieno sezono metu.
Mirtinų sužalojimų kalnų slidinėjimo trasose pasitaiko rečiau. Skelbiami rodikliai — nuo 0,25 iki 0,29 mirčių, tenkančių milijonui slidinėjimo dienų Šveicarijoje, JAV iki 0,75 mirčių, tenkančių milijonui slidinėjimo dienų, ir 0,53 mirčių, tenkančių milijonui čiuožinėjimo snieglente dienų.
Galvos sužalojimai žiemos sporto metu
Remiantis skirtingų tyrimų duomenimis iš Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Norvegijos ir Kanados, galvos sužalojimai sudaro apie 15 procentų visų slidininkų patirtų traumų ir apie 16 procentų visų snieglentininkų patirtų sužalojimų. Remiantis Europos Sąjungos duomenų bazėje kaupiamais (IDB) ligoninėse registruojamais satistiniais duomenimis apie sužalojimus, iš visų slidinėjimo metu patirtų nelaimingų atsitikimų galvos sužalojimai sudarė 11 procentų, o čiuožinėjimo snieglente metu — apie 7.
Tyrimai rodo, kad galvos sužalojimai taip pat sudaro apie 15 procentų visų patiriamų traumų, susijusių su važinėjimu rogėmis. Sunkūs galvos sužalojimai, patirti čiuožinėjant rogėmis, sudaro net apie 55 procentus.
Vaikams — didesnė rizika
Galvos sužalojimai tarp vaikų sudaro didesnę dalį nei kitose amžiaus grupėse. Kai kurie tyrimai netgi nurodo, kad slidininkų ir snieglentininkų sunkių galvos sužalojimų rizika net tris kartus didesnė amžiaus grupėje iki 35 metų, nei 35 metų ar vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnio ūgio ir svorio santykio su galva, nei suaugusiųjų.
Taip pat gana ryškūs skirtumai ir tarp vyrų bei moterų. Moterys žymiai dažniau nei vyrai patiria kelio sužalojimus, vyrai dažniau susižaloja galvą. Vieno tyrimo duomenys nurodo, kad iš visų sniego sporto dalyvių, vyrų galvos sužalojimų rizika yra 2,2 karto didesnė nei moterų. Dauguma galvos sužalojimų yra plėštinės žaizdos arba sumušimai. Detalesnė Šveicarijos statistinių duomenų analizė parodė, kad atviros žaizdos, ypač veido srityje, sudaro apie 33 procentai visų registruotų galvos sužalojimų, susijusių su slidinėjimu ir čiuožimu snieglente. 32 procentai sužalojimų sudaro galvos, veido ir kaklo sumušimai. Apie 20 procentų sužalojimų sudaro smegenų sukrėtimai.
Traumos gali būti ir rimtos
Kitas tyrimas nurodo, kad nors dauguma žiemos sporto metu patirtų sužalojimų, gydytų traumų centruose, būna nesunkūs, tačiau vienas iš dešimties pacientų patiria sunkius smegenų sužalojimus.
Dažniausiai pasitaikančios sunkių sužalojimų priežastys — susidūrimas su medžiu ar kitu nejudančiu objektu, pavyzdžiui, slidinėjimo trasoje esančiu stulpu arba su kitu slidininku. Galvos sužalojimai, sudarantys 60 procentų, yra pagrindinė su žiemos sporto sužalojimais susijusi mirties arba ilgalaikio neįgalumo priežastis.
Reikia pažymėti, kad galvos judėjimo greitis smūgio metu dažnai nesusijęs su slidininko ar snieglentininko judėjimo greičiu, kadangi daugumos kritimų atvejų pirmas smūgis tenka ne galvai.
Ar šalmai sumažina sužalojimo sunkumą?
Šalmus dėvintys žmonės nuo 21 iki 45 procentų rečiau patiria galvos sužalojimus nei tie, kurie nedėvi šalmų. Išanalizavus Europos sužalojimų duomenų banko duomenis apie žiemos sporto dalyvius, kurie buvo gydomi ligoninėje 2002„2008 metais (iš viso sužaloti 4 595 asmenys), paaiškėjo, kad dėvint šalmą smegenų sukrėtimo rizika sumažėja per pusę: iš patyrusių smegenų sukrėtimą dėvėjusių šalmą žmonių buvo 2,3 procento, o iš nedėvėjusių šalmo “ 5,8 procento.
Šalmus dėvintys žmonės gali būti atsargesni, kantresni ir slidinėti arba čiuožinėti snieglente atsargiau už tuos, kurie nedėvi šalmų. Kita vertus, dėvėdami šalmus žmonės gali būti apimti klaidingo saugumo jausmo ir linkę labiau rizikuoti.
Nors nėra atliktų tyrimų apie sportinio šalmo apsauginį poveikį čiuožiant snieglente, jo veikimo principas yra panašus.
Šalmai sumažina susidūrimo ir susitrenkimo poveikį, dėl to sumažėja sužalojimų sunkumas.
Kai kuriose skandinavų šalyse keltuvų operatoriai neleidžia vaikams įeiti į jų patalpas ir keltuvus, jei šie nedėvi tinkamų šalmų.
Italijoje nuo 2005 metų sausio 1 dienos įstatymu įteisintas privalomas vaikų iki 14 metų šalmų dėvėjimas. Austrijoje, Žemutinės Austrijos žemė buvo pirmoji, kuri 2009 metų kovo mėnesį įteisino privalomą vaikų iki 15 metų šalmų dėvėjimo reikalavimą. Šiandien septyniose iš devynių Austrijos žemių patvirtintos šalmų dėvėjimo taisyklės.
PRAMOGOS: Pramogaujant svarbu nepamesti galvos.
APSAUGA: Šalmus dėvintys žmonės nuo 21 iki 45 procentų rečiau patiria galvos sužalojimus nei tie, kurie nedėvi šalmų.
EPA-ELTA nuotr.