Naujausios
ANT METŲ SLENKSČIO
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kabojimo ore metas
Šiaulių dramos teatro aktorius Dalius JANČIAUSKAS:
— Man patinka žodis „tarpušventis“. Ir pats tarpušventis. Tai — kabojimas ore. Ir laukimas. Po vienos šventės — kitos.
Mes visą gyvenimą kabome ore ir nežinome, kas atsitiks kitą minutę. O tarpušventis dar labiau šią būseną paryškina.
Labai gerai jaučiuosi šventiškai kabodamas ore.
Tarpušvenčiu mielai prisimenu Kalėdų rytą. Žinote, kas man yra Kalėdų rytas? Mamos ir sesės ginčai virtuvėje dėl druskos kiekio patiekaluose ir visokiausių kulinarinių ypatumų!
Kai nubundu nuo triukšmo, suprantu: jau Kalėdos, aš esu namie. Nes tie sesės ir mamos ginčai iš tiesų yra rūpestis manimi ir tėvu — kad tik mums būtų gerai.
Paradoksas — tikrą Kalėdų džiaugsmą pajuntu per barnius.
...
Kelerius pastaruosius metus nebepajaučiu, kada ateina šventės. Anksčiau kalėdinę nuotaiką keldavo puošiama eglutė, kepami pyragai.
Šiemet žaisliukais pasipuošiau vazoninę gėlę. Aplankė momentinis šventės pajautimas. Pas mamą kepiau pyragą. Darbai priverčia pajausti, kad atėjo šventės.
Ir tai — ne laiko stoka — galbūt vaikystė pabėgo...
...
Teatre šventę pajaučiu iš vaikų reakcijos — vaidindamas kalėdiniuose spektakliuose. Kai vaikai ateina į sceną pasiimti Kalėdų Senelio dovanėlės, norisi, kad juos apimtų kuo šventiškesnė nuotaika.
Šventiniu metu tenka vaidinti ir tris spektaklius per dieną. Šiuo laiku prisimenu iš Rusijos atėjusį anekdotą. Rusijos aktorei paskambina Holivudo super režisierius ir kviečia filmuotis. Ši, žinoma, labai apsidžiaugia, klausia, kada tas filmavimas. Režisierius paaiškina, kad gruodžio-sausio mėnesį. Aktorė atšauna: „Niet, niet, nemogu. U menia — jolki!!!“ (Ne, ne, negaliu man kalėdinių eglučių vakarėliai!!!„).
...
Šie metai buvo išskirtiniai ir asmeniniame gyvenime, ir profesinėje veikloje.
Įsisukau į serialų ratą ir atradau gerų dalykų, išmokau elgtis prieš kamerą. Dvejus metus vengiau serialų, nėjau į „kastingus“. Pabandęs supratau, kad viskas gerai. Svarbiausias klausimas, kaip toliau elgsiesi?
Minėjome antrojo valstybinio teatro Lietuvoje — Šiaulių dramos teatro — 80-metį. Šie metai buvo brandos teatre suvokimo metai.
Šiemet mano nauji vaidmenys — žurnalisto Cezario Bordžijos („Šešėlyje“) ir triušio, Mikės Pūkuotuko draugo (kalėdiniame spektaklyje). Kolegos traukia per dantį: „Čia yra tavo metų vinis“.
...
Prieš pat šv. Kalėdas mirė mano geras draugas. Gal sveikinimas ir nešventinis, bet norėčiau palinkėti kiekvienam žmogui savo darbuose ir veiksmuose prisiminti mirties akivaizdą. Tada visos vertybės atsirenka, atsisijoja.
Mirties akivaizda išgrynina esmę — kas gyvenime yra svarbu.
Nepraraskime mirties akivaizdos — tada galbūt ir Lietuva, ir žmonės bus gražesni, švaresni. Nebus tiek pavydo, materialinių gėrybių siekimo.
