
Naujausios
Intensyvi programa
Pilietinė jaunimo vasaros stovykla "Laisvės kovų atmintis" vyko savaitę. Pasak V. Vaitkevičiaus, stovykloje dalyvavo 32 dalyviai iš visos Lietuvos, prisijungė ir mergina iš Čikagos. Jauniausia, dvylikos metų, stovyklautoja atvyko su mama – krašto apsaugos savanore.
Pranešimus stovykloje skaitė dr. Gediminas Petrauskas, prof. dr. V. Vaitkevičius, dr. Marius Ėmužis, dokt. Darius Indrišionis, dokt. Žilvinas Montvydas, Ieva Šimanauskaitė, prof. dr. Valdas Rakutis, doc. dr. Hektoras Vitkus, dr. Vytautas Jokubauskas.
M. Ėmužio paskaita "Monikos Alūzaitės-Aldonos kovų ir erškėčių keliu" buvo skirta iš Želvių (Kelmės r.) kilusiai partizanei M. Alūzaitei-Kuličauskienei (mirė 1997 metais Užventyje).
M. Kuličauskienė 1996 metais išleido knygą "Erškėčių keliu" apie Žemaitijos partizanų kovas.
Stovyklos "Laisvės kovų atmintis" metu buvo atlikta ir keletas archeologinių žvalgomųjų tyrimų, jiems vadovavo G. Petrauskas.
Legečių miške tyrėjai jau buvo dirbę ir pernai. Ši vieta pažymėta skaudžia išdavyste: 1948 metų kovo 29 dieną žuvo Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliosios (buvusios Atžalyno) rinktinės Margio rajono ir Eimučio dalinio vadovybė bei kiti laisvės kovotojai.
Atlikti žvalgymai ir Praviršulio tyrelyje. Radiniai: kulkos, tūtos, šoviniai, sagos.
Atokvėpio minutėmis stovyklautojams V. Vaitkevičius skaitė partizanų laiškus.
"Laiškai leidžia pajausti sielos gilumą, kuo partizanai gyveno, kaip gyveno, nes dienoraščių nėra daug, kitos galimybės pažvelgti į vidų neturime", – sako profesorius.
Stovyklos dalyviai keliavo į partizanų rėmėjų Elžbietos ir Stanislovo Sajų sodybą Balandiškyje, į Antaninos ir Stanislovo sodybą Minaičiuose, lankė laisvės kovotojų žūties vietas, rėmėjų kapus, buvo nuvykę į Raseinių krašto istorijos muziejų.
Stovykloje veikė kūrybinės dirbtuvės "Atkurk istoriją savomis rankomis", vyko tautinių dainų ir šokių vakaras. Devintoji stovykla išsiskyrė itin dainingais dalyviais.
Pasak V. Vaitkevičiaus, ši stovykla Pašušvyje buvo paskutinė. Kitais metais, planuojama, ji kelsis į kitą vietą, keisis ir formatas.
"Tai bus keliaujanti stovykla. Greičiausiai keliausime po devynias apygardas. Prisikėlimo apygardoje jau buvome, ko gero, vyksime arba į Žemaičių (tai reikštų, kad neišvažiuotume iš Šiaulių apskrities), arba į Kęstučio apygardą, kuri irgi šalia", – sako V. Vaitkevičius.
Išleis knygą
Šiuo metu V. Vaitkevičius su dr. Aiste Petrauskiene baigia rengti knygą "Lietuvos partizanų valstybė".
"Knyga skirta visuomenei: nuo jauno iki vyriausio amžiaus skaitytojo. Pasakojimas turėtų atskleisti, kaip partizanai pasiaukodami, žūdami sukūrė vieningą Lietuvos laisvės kovos sąjūdį ir pasiekė, ko gero, pačią reikšmingiausią pergalę pasirašydami 1949 metų Vasario 16-osios deklaraciją", – sako V. Vaitkevičius.
Knygą sudarys 50 skyrių, jie bus gausiai iliustruoti nuotraukomis, schemomis, žemėlapiais.
Istorikai atskleis, kaip atrodė pogrindžio valstybė itin sunkiomis sąlygomis.
"Iš epizodų dėliojasi įdomus pasakojimas. Pogrindžio valstybės solidumą pabrėžia diplomatiniai ryšiai. Partizanai nebuvo "pliki" kovotojai, jie gali būti pagrįstai vadinami valstybininkais. Jie galvojo, už kokią Lietuvą kovoja, kokia ji bus, kai tik atsiras sąlygos sukilti: kai ateis viena iš didžiųjų pasaulio jėgų arba sąjungininkai. 1950 metų pabaigoje vyko karas Korėjoje. Vėl buvo pakilimas, partizanų veiksmai buvo rimtai derinami", – sako V. Vaitkevičius.
Knyga "Lietuvos partizanų valstybė" turėtų pasirodyti metų pabaigoje.