Naujausios
Teisėjui – teisėjo vardo premija
Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje ne tik paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena bei muziejaus įkūrimo 89-osios metinės, bet ir įteikta tradicinė muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio premija. Šiemet ji skirta teisėjui Alfredui Vilbikui.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Norėtų skirti daugiau dėmesio šeimai
Penkioliktuoju Pelikso Bugailiškio premijos laureatu teisėjas A. Vilbikas įvertintas už teisėsaugos paveldo kaupimą ir populiarinimą, visuomeninių Priešgaisrinės apsaugos ir Policijos muziejų įkūrimo Šiauliuose inicijavimą, Lietuvos teismų istorijos tyrinėjimus ir leidinius.
58-erių laureatui premija – maloni staigmena. Profesine veikla neapsiribojęs A. Vilbikas „Šiaulių kraštui“ prisipažino, kad labiausiai nuo jo hobio nukenčia šeima. „Išleidęs paskutinę, na, tikiuosi, dar ne visai paskutinę knygą, tikrai norėčiau daugiau dėmesio skirti ne Lietuvos ir Šiaulių teismų istorijai, o anūkams, kurių turiu jau tris“, – šypsojosi teisėjas.
Šiuo metu Alfredo Vilbiko planuose – knyga apie policiją. Pirmoje knygos dalyje autorius norėtų aptarti 1985–1995 metus.
„Šis laikotarpis yra labai įdomus, jis palietė ir teisėsaugos organizacijas. Man asmeniškai teko išgyventi Sausio 13-ąją, pučą. 1990-ųjų Kovo 11-oji buvo itin svarbi data vidaus struktūroms, kurioms ir aš priklausiau. Reikėjo apsispręsti, kurią pusę palaikyti,“ – prisiminė pašnekovas.
P. Bugailiškis – sektinas pavyzdys
Nemažai laiko „Aušros“ muziejuje ir kituose archyvuose praleidžiantis A. Vilbikas pasakojo, kad sunkiausia identifikuoti pokario, tarybinių metų teisėjus. Informacijos apie juos dažniausiai trūksta.
„1990-aisiais, manau, buvo tokių, kurie nenorėjo, kad apie juos liudijantys archyvai išliktų“, – spėjo teisėjas. Tvarkingumu jį maloniai stebina 1918–1940 metų archyvai.
Paklaustas, kas jis – teisėjas ar rašytojas, istorijos tyrinėtojas, A. Vilbikas teigė pirmiausia esąs teisėsaugos darbuotojas. Kitą veiklą įvardino kaip laisvalaikį.
„Apie P. Bugailiškį labiau žinoma kaip apie muziejininką, kraštotyrininką, tačiau juk jis, kaip ir aš, buvo teisėjas, – įdomią paralelę įžvelgė laureatas. – Man jis – pavyzdys žmogaus, kuris gali būti naudingas ne tik savo tiesioginėmis pareigomis, bet ir visuomenine veikla“.
Vardinė premija, kurios tikslas – pagerbti P. Bugailiškio atminimą, skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos istorija, Šiaulių krašto kultūros paveldu buvo įsteigta 1998 metais, švenčiant „Aušros“ muziejaus 75-metį.
LAUREATAS: Teisėjas Alfredas Vilbikas tikino neapsisprendęs, kam skirs didžiąją 1000 litų premijos dalį, tačiau žadėjo dovanomis būtinai palepinti anūkus.
Ji skiriama kiekvienais metais už muziejininkystės, kraštotyros darbus, kultūrinę ir mokslinę veiklą bei darbus, įprasminančius P. Bugailiškio vardą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
