Naujausios
Sveikatos reforma grasina ligoniams
Greitosios medicinos pagalbos brigadų mažinimo reforma jau pradeda apkarsti rajonų gyventojams. Visiškai neįgalų sūnų auginanti pakruojietė Jovita Kalaimienė su traukulių kamuojamu sūnumi pirmadienio rytą sulaukė gerų žmonių, bet ne greitosios medikų pagalbos.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Reforma – sveikiems?
„Tokio siaubo, kokį teko patirti, nelinkiu išgyventi niekam, – vakar iš jaudulio vis dar virpančiu balsu kalbėjo J. Kalaimienė.
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) nesulaukusi moteris smarkiai sunegalavusį neįgalų sūnų į Respublikinę Šiaulių ligoninę nugabeno sesers automobiliu. Jis paguldytas į Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
Moteris džiaugiasi tuo, kad Šiaulių medikams sūnelio būklę pavyko stabilizuoti. Tačiau ji neslepia nusivylimo vykdoma medicinos reforma, kuri rajonų ligoninėse jau sunaikino ne tik gyvybiškai svarbius skyrius, bet ir drastiškai apkarpė GMP brigadų skaičių.
„Sveikatos reforma skirta tik sveikiesiems: gyvenk, kol sveikas. Jei susirgai, pagalbos vargu ar nesulauksi, nes jos paprasčiausiai gali nebūti kam suteikti“, – perspėja moteris.
Ponia Jovita nuo šiol bijanti, kad vėl prireikus skubios pagalbos jos vėl gali nebūti.
Patarta skubėti
Cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, sergantis, nevaikštantis, nekalbantis ir tik per zondą maitinamas J. Kalaimienės sūnus sunegalavo sekmadienio vakarą.
Motina pajuto, kad vaikas ėmė neįprastai judėti, blaškytis.
Būklė dar pablogėjo naktį į pirmadienį. Mama, pajutusi, jog sūnui skauda pilvą, iki paryčių jį masažavo, glostė, girdė nuskausminamuosius.
Ryte prasidėjo dar ir į viso kūno mėšlungį pereinantys traukuliai.
Moteris su seserimi vis smarkiau besiblaškantį sūnų nuvežė į už dvylikos kilometrų esantį Rozalimą, pas šeimos gydytoją Virginiją Kazlauskienę.
Apžiūrėjusi ligonį, medikė spėjo, kad jį galbūt kamuoja ūmaus apendicito skausmai.
Vaiką patarta skubiai gabenti į Šiaulius ar net Kauną, kur jis ne kartą buvo gydytas.
Sugrįžusi į namus J. Kalaimienė paskubomis surinko būtiniausius vis labiau iš skausmo besiblaškančio sūnelio daiktus, sauskelnes, krūvą vaistų, be kurių neįmanoma nė viena visiškai neįgalaus vaiko gyvenimo diena, ir surinko greitosios numerį.
Pasiūlyta laukti „nežinia kiek“
Mama GMP dispečerę informavo, kad sunkiomis ligomis sergančio sūnaus būklė – sudėtinga, kad jis kenčia skausmus, kad jam įtariamas ūmus apendicitas. Ir buvo priblokšta iš dispečerės išgirdusi paaiškinimą, kad abi Pakruojo rajone likusios greitosios yra užimtos – viena ligonį išvežė į Šiaulius, kita – į Joniškį, tad pagalbos teksią laukti nežinia kiek, arba vaiką gabenti savo automobiliu.
„Protas aptemo, kai išgirdau, kad pagelbėti nėra kam, – prisiminė J. Kalaimienė. – Sūnus iš skausmo rovė man plaukus, jis raitėsi, traukuliai ir mėšlungis vis dažnėjo.“
Lyg to būtų maža, paklaususią, ką jai dabar daryti, motiną sukrėtė dispečerės pastebėjimas, esą „greitoji apendicito neišoperuos“.
„Juk apendicitas buvo viso labo tik spėjimas. Gal vaiko organizmas tuo metu kovojo su mirtimi? Nesu medikė, tik mačiau, kad būklė prastėja akyse“, – vis dar neatsigaudama po pirmadienio akibrokšto žodžius sunkiai rinko pakruojietė.
Padėtis – be kontrolės
Motina sako, kad galvoti nebebuvo kada – minutės galbūt galėjo nulemti sūnaus gyvenimą.
Vežti sūnų lengvuoju automobiliu be specialios tik GMP automobiliuose esančios medicininės aparatūros, kokią ekstremaliais atvejais tekę naudoti ne kartą, buvo baugu.
J. Kalaimienė ir jos sesuo nusprendė rizikuoti. Gabenti ligoniuką gulomis lengvajame automobilyje per mažai vietos, todėl iš skausmo besiskeryčiojantį apie 30 kilogramų sveriantį vaiką kaip išgalėdama visą kelią laikė motina.
Kelionė į Šiaulius, J. Kalaimienės žodžiais, jai buvo viena ilgiausių. Kaustė baimė dar ir dėl to, kad vaikas, kaip buvę ne kartą, gali pradėti dūsti.
Gabenant greitosios automobiliu tokiais atvejais vaikui būdavo uždedama deguonies kaukė.
Šiaulių ligoninę pavyko pasiekti. Vaikui skubiąją pagalbą suteikė Vaikų reanimacijos medikai. Apendicito diagnozė atmesta.
Iškvietimai „sukrito“
„Šiaulių krašte“ rašyta, kad nuo šių metų vasario 1 dienos Kelmės, Pakruojo ir Šiaulių rajono Kuršėnų GMP dispečerinės sujungtos į vieną ir įsikūrė Šiaulių GMP stotyje.
Šiaulių GMP stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės iniciatyva pagal J. Kalaimienės nusiskundimą vakar buvo atliktas vidaus patikrinimas, pasiaiškinimą parašė su pakruojiete kalbėjusi dispečerė, išklausytas pokalbio įrašas. Medžiagą įvertino ir medicinos auditas.
„Dispečerė su mama nekalbėjo kategoriškai, – sakė E. Kukaitienė. – Darbuotoja paaiškino, kad abi šiuo metu Pakruojyje budinčios brigados yra užimtos ir lyg tarp kitko paminėjo, kad „greitoji apendicito neišoperuos“. Todėl esą greičiau būsią, jei vaikutį į Šiaulių ligoninę mama nusivežtų savo automobiliu.“
Vyriausiosios medikės įsitikinimu, nesusipratimas įvyko, nes vienu metu „sukrito“ iškvietimai.
Esą jei mama dispečerei būtų išsamiau apibūdinusi, kokio sunkumo ligoniukas yra jos sūnus, medikų brigada į Pakruojį nedelsiant būtų išsiųsta iš Šiaulių.
Vakar Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties medikės susisiekė su mažojo ligoniuko mama ir jos atsiprašė.
Medikai tapo vežėjais
Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas reformų laužomos šiandieninės medicinos problemų į vatą nevynioja: geriau tikrai nebus.
Medikas patikino, jog turimi įstaigos finansai neleidžia nė pasvajoti apie tai, kad rajone galėtų darbuotis daugiau greitųjų brigadų nei yra šiuo metu.
Nuo šių metų vasario 1 dienos sumažintos pagal rajono gyventojų skaičių – tik kelias savaitės dienas trys, o visas likusias – dvi.
„Dėl šio apkarpimo jau atsirado ir vėlavimų pas pacientus. Atstumai rajone yra dideli, pas atokiausiose rajono vietose gyvenančius ligonius tenka vykti 50 kilometrų ir daugiau, – sakė medikas. – Ačiū Dievui, mirusiųjų pakeliui kol kas dar neturime.“
Pakruojo rajono ligoninėje nuo praėjusių metų gegužę nebelikus Reanimacijos, Chirurgijos ir Akušerijos skyrių visi šios pagalbos reikalingi ligoniai gabenami į Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, kartais ir į Panevėžio ar Pasvalio gydymo įstaigas.
Atstumas nuo Pakruojo iki paciento namų ir iki gydymo įstaigos kitame rajone gali viršyti ir pusantro šimto kilometrų, laiku – tai nuo dviejų iki keturių valandų, litais degalams – šimtai. Rizika vežant sunkius ligonius ilgus atstumus taip pat išaugusi.
Po garsiųjų medicinos reformų rajonų medikai atlieka ne tik pagalbos teikėjų, bet ir pervežėjų funkciją.
Paskaičiuota, kad Pakruojo GMP į aplinkines ligonines pacientus dabar gabena tris ar keturis kartus dažniau negu tuomet, kai svarbūs skyriai rajono ligoninėje buvo.
Ministerija nereguoja
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja E. Kukaitienė ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bandydama atkreipti dėmesį į tai, jog pagal gyventojų skaičių medicinai skiriami pinigai yra per menki ir kad dviejų GMP brigadų rajonams yra per mažai.
Į ministeriją, skambinant pavojaus varpais, buvo kreiptasi ir šalies GMP įstaigų asociacijos vardu.
Reakcijos kol kas nesulaukta. Sveikatos reforma ir toliau grasina ligoniams.
TAIKINYS: Sveikatos reforma nusitaikė į skubiąją pagalbą, o tuo pačiu ir į gyventojus.
Jono TAMULIO nuotr.
REFORMA: Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas pripažino, kad medicinos reforma vyksta ne žmonių naudai.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
LAIKAS: Kuris gyventojas gali būti tikras, kad, įvykus nelaimei, greitosios medicinos pagalbos sulauks laiku?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
