Naujausios
Prie lovio subarškėjo kibiras
Valstybę sukaustė įtampa. Aukštų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų atleidimas. Nutekinta informacija apie „Snoro“ nacionalizavimą. Premjero nepasitikėjimas vidaus reikalų ministru. Aštrūs pareiškimai Vyriausybės vadovo ir Prezidentės adresu. Vis garsiau kalbama apie išankstinius Seimo rinkimus arba mažumos Vyriausybę. Kas tai? Politiniai žaidimai, teisinis nihilizmas ar valstybės erozijos dar ryškesnės žaizdos?
Mindaugas STAKVILEVIČIUS, Šiaulių universiteto docentas:
– Kalbėsiu alegoriškai. Aš – kaimo žmogus. Turėjome septynias kiaules ir jas šerdavome triskart per parą. Iš ryto tvarte būdavo tylu, tačiau jei subarškėdavo kibiras, žviegimą už kilometro galėjai girdėti. Kai supilame jovalą, kiaulės prie lovio stumdosi.
Nebus katastrofų ir revoliucijų, Valdžioje visi savi – susitars. Manau, kad sistema nesubyrės, o Vyriausybėje gali pasikeisti kai kurie žmonės. Juk nežinia, kuris klanas dabar stipresnis.
Nemanau, kad kuris nors politikas bandys kelti ranką prieš Prezidentę – jos reitingas per aukštas. Rinkėjams belieka tikėtis, kad prieš rinkimus dabartinė valdžia yra sukaupusi kokių nors rezervų gyvenimui pagerinti. Valdančiųjų įvaizdis nekoks – iki rinkimų bus bandoma jį gerinti.
Gintautas MAŽEIKIS, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:
– Žinoma, artėja rinkimai, tačiau yra ir gilesnių dalykų. Įsiviešpatavo teisinis nihilizmas, bendra teisėtvarkos krizė. Įsivaizduojama, kad galima laužyti įstatymus valstybiniame lygyje ir likti nenubaustam. Šie dalykai jau tęsiasi keletą metų. Kai auga nepasitikėjimas teisine sistema, tai vadinama Valstybės politine erozija.
Prezidentė stengiasi atstovauti tautą, o ne kurią nors partiją. Ji nebando konsoliduoti partijų ir laikosi mitinės krypties – į tautą.
Vyriausybės griūtis įmanoma, bet nebūtinai įvyks. Seime yra daug patyrusių politikų, kurie supranta, jog politika – ne vien vieši pareiškimai, bet ir derybos. Ši politinė krizė nėra tiesiogiai susieta su ekonominiais procesais, todėl jų plakti į vieną nereikėtų.
Nepasitikėjimas aukštais pareigūnais ar politiniai konfliktai – normalus reiškinys demokratinei šaliai.
Donatas MORKŪNAS, Nepriklausomybės akto signataras, Šiaulių universiteto politologijos dėstytojas:
– Šių skandalų tikslas – rinkimai, bet prielaidos – gilesnės. Progresuoja mūsų teisinio nihilizmo liga. Labiausiai stebina tai, kad tarsi jau visi viską žino. Krūva kaltų. Vieni ant kitų šaukia, nors nė vieno teismo sprendimo dar nebuvo.
Susidaro įspūdis, kad nedideliai daliai žmonių yra viskas žinoma, o situacijos tyrėjams ir visuomenei nepaaiškinama niekas. Šitaip neturėtų būti. Prie tiesos nepriartėjame.
Panašu, kad teisė šiame procese nedalyvauja. Dar negirdėjau nė vieno teisinio pareiškimo, tik politinius. Didelė tikimybė, kad niekas nieko niekada ir nesužinos. Visus žinančius galimai tarpusavyje kažkas sieja.
Prezidentė, mano akimis, vienintelėje stovi tvirtoje ir nesuinteresuotoje pozicijoje. Ji stengiasi žvelgti objektyviai ir nesivelti į politines rietenas.
Vaclovas VINGRAS, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:
– Kas dedasi? Kaip žmogus atsakau – nežinau. Visiškai neaiški situacija. Ar pagrįstai šitie pareigūnai atleisti? Jei žinočiau, kas išdavė daugiau kaip keturis milijardus litų kainavusią paslaptį, būtų lengviau atsakyti į šį klausimą. Jeigu vienas iš dviejų atleistų pareigūnų – tuomet R. Palaitis teisus. Jeigu ne – tuomet ministras padarė didelę klaidą.
Visa tai, kas vyksta yra tik pasekmės. Labai nutolome nuo pirmapradės priežasties. „Snoro“ kreditoriai jau tikisi prisiteisti iš Valstybės milijonus. Jie bus paimti iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės.
Kai nutolstame nuo esmės, sąmyšis įgauna neapibrėžtumą .
Užrašė Alvydas JANUŠEVIČIUS, fotografavo Jonas TAMULIS
