Naujausios
Mokykla dar bando išlikti
Kai virš Šiaulių rajono Žarėnų pagrindinės mokyklos pakibo reali likvidavimo grėsmė, jos bendruomenė sukruto kurti lėšų taupymo planus. Ji jau linktų bendradarbiauti ir su miestelio bendruomene, su kuria iki šiol neieškota artimesnės kalbos.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Pradėjo ieškoti išeičių
Į Žarėnų pagrindinę mokyklą atvykusiems Savivaldybės atstovams mokyklos direktorė Danutė Ona Puščienė teigė, kad žinia, jog numatoma uždaryti mokyklą, ir nuliūdino, ir buvo netikėta. Nekildavę minčių, kad taip iškart bus priimamas toks sprendimas.
Rajono mokyklų tinklo pertvarkos veiksmų iki 2015 metų plano projekte numatoma nuo ateinančių metų rugsėjo pirmosios likviduoti Žarėnų mokyklą.
Mokyklos bendruomenei nebuvo naujiena, kad kaimas tuštėja, nedžiugina ir tai, kad mokinių nėra daug. Dabar, su priešmokykline grupe, mokosi 66 mokiniai. Numatoma, kad ir 2013-2014 metais, ir dar po metų joje mokysis 61 vaikas.
„Kaip matote, skaičius laikosi ir nemažėja“, – tartum drąsinosi direktorė.
Ji teigė suprantanti, kad mokinių išlaikymas jų mokykloje yra brangus, bet pinigėlius taupyti pabandę jau prieš trejus metus. Imta jungti kai kurių dalykų pamokas, neformalaus ugdymo būreliams mokytojai vadovauja nemokamai.
Mokyklų pertvarkos planas aptartas su kolektyvu. Bus jungiamos pirma klasė su antra, trečia su ketvirta, penkta su šešta, septinta su aštunta. Galbūt būtų atleidžiami du techninio personalo darbuotojai. Iš viso mokslo metų pabaigoje būtų sutaupoma apie 54 tūkstančiai litų.
„Aš, kaip vadovas, prašau leisti mokyklai gyvuoti dar ne vienus tuos metus, bet pažiūrėti, kaip sekasi su lėšomis“, – prašė D. O. Puščienė.
„Išties keista, direktore, kad dabar pamatėte, jog galite sutaupyti, gyventi ūkiškai. Reikėjo anksčiau pagalvoti apie išlaidas“, – klausydamasis mokyklos vadovės, neiškentė mero pavaduotojas Antanas Bezaras.
Sumažėjo vaikų – trūksta lėšų
Žarėnų mokyklą, jos perspektyvą faktais ir skaičiais apibūdino Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Paulauskienė.
2007 metais Žarėnuose dar mokėsi 91 mokinys – klasėse vidutiniškai po 10 mokinių. Pernai rugsėjį į mokyklą atėjo 61 mokinys bei 5 vaikai į priešmokyklinio ugdymo klasę. Per ketverius metus mokykla neteko trečdalio savo vaikų.
Mokyklos prognozėmis, šiemet rugsėjį į mokyklą turėtų ateiti 61, dar po metų – 62, 2014 ir 2015 metais – po 55 mokinius. Perspektyvos, kad jų daugėtų, nėra.
Nors mokinių sumažėjo, klasių komplektų liko tiek, kiek buvę. Pasak R. Paulauskienės, jeigu vaikų mažėja, o komplektų – ne, tai reiškia, kad valstybė finansuoja vadinamąsias tuščias vietas.
Klasių komplektai yra labai svarbu, nes būtent pagal juos, vadovaujantis moksleivio krepšelio skaičiavimo metodika, mokyklai yra skiriami pinigai.
Šiaulių rajone vienam mokiniui išlaikyti mokyklai yra skiriama vidutiniškai po 6502 litus. Mažiausiai lėšų reikia tose mokyklose, kurių mokiniais užpildytos klasės. Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinei mokyklai užtenka 4299 litų, o daugiausiai – Kurtuvėnų mokyklai – daugiau kaip 12 tūkstančių, ir Žarėnų – 12015 Lt.
Pernai rajonui buvo skirta beveik 29 milijonai litų mokinio krepšelio lėšų. Kadangi sumažėjo vaikų, šiemet skirta 1,7 milijono litų mažiau. „Vadinasi, į tuos pinigėlius turime įsitekti“, – pažymėjo R. Paulauskienė.
Mokinio krepšelio lėšos skirtos yra mokytojų atlyginimams, jų kvalifikacijai kelti, mokymo priemonėms įsigyti, Savivaldybės skiriami pinigai – aptarnaujančiam personalui, pastatams išlaikyti.
Žarėnų pagrindinei mokyklai reikia 442 tūkstančių litų krepšelio lėšų, o skirta tik 359 tūkst., nes mažai vaikų. Vadinasi, trūksta 18,7 procento – maždaug pusantro mėnesio atlyginimo lėšų.
Įtikinti buvo sunku
Žarėniškiai abejojo mokyklos svečių pažadais, kad jų vaikai į Šakynos pagrindinę mokyklą bus nuvežami ir iš jos parsivežami taip, kad netektų ilgai laukti mokyklinio autobusiuko. Klausė, kodėl pasirinkta uždaryti jų, o ne mokykla Šakynoje, – juk Žarėnų esanti daug geresnė: šilta, su puikia sporto sale.
R. Paulauskienė žarėniškius informavo, kad Šakynos mokykloje dabar mokosi 101 moksleivis.
Mokytojai, daugelis kurių gyvena Šiauliuose, išgyveno, kad neteks darbo.
Tarybos narė Tatjana Kriliuvienė, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja, tikino ieškosią įdarbinti tiek mokytojų, kiek pajėgsią. „Geriau nešnekėkite to, ko padaryti negalit. Neskaudinkit žmonių“, – nuskambėjo iš salės.
T. Kriliuvienės teigimu, mokytojai, dirbantys Kuršėnuose, klasėse su 25 vaikais, gauna tokį pat atlyginimą, kaip ir Žarėnų mokytojai. „Mes, mokytojai, dirbantys daugiau ir sunkiau, turime susimažinti atlyginimą, kad būtų išlaikomi tie mokytojai, kurie dirba čia“, – kalbėjo kuršėniškė.
Žarėniškių neįtikino ir Tarybos narės Daivos Miliauskienės, Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos mokytojos, įrodinėjimai, kad vaikams naudingiau mokytis didesnėje mokykloje.
Dalykišką pokalbį keletą kartų buvo nutraukę isteriški miestelio moterėlių šūkavimai.
Žarėniškiams rūpėjo ir kas atsitiks su didžiuliu pastatu, uždarius mokyklą.
Vicemeras A. Bezaras priekaištavo, kad mokykla nesugebėjo rasti bendrą kalbą su miestelio bendruomene. Ji, užuot savo būstinę įsikūrusi mokykloje, remontuosis seną pastatą.
Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas susirinkusiems priminė, jog tada, kai miestelio biblioteka buvo verčiama išsikelti iš bažnyčios pastato, jis buvo atvažiavęs prašyti biblioteką įkurdinti mokykloje. Direktorė leido.
„O jei bendruomenė sutiktų susijungti su mumis?“, – šįkart moters iš salės balse suskambėjo viltis, jog gal dar įmanoma kaip nors išgelbėti mokyklą.
„Jau traukinys nuvažiavo“, – atšovė K. Lukšas.
Savivaldybei nepritariama
Savivaldybės atstovams įteiktos mokykloje sudarytos darbo grupės išvados. Jose pažymima, kad, išanalizavus Šiaulių rajono mokyklų tinklo pertvarkos veiksmų iki 2015 metų plano projektą bei remiantis mokyklos mokinių tėvų (globėjų) apklausos rezultatais, nepritariama „Šiaulių rajono savivaldybės veiksmams“.
Pažymima, kad, nelikus Žarėnų mokyklos, tėvai savo vaikus vežtų į Gruzdžių gimnaziją, iki kurios net 18 kilometrų.
Į Šakynos pagrindinę jų neketinama leisti, nes mokymo procesas vyksta trijose jos patalpose, mokykla neaptverta, todėl nesaugu. Po vienu stogu vyksta ir pamokos, ir, kai kada, šermenys (kultūros namuose). Mokiniai pietauti bėgioja į seniūnijos pastatą, kuriame įsikūrusi valgykla. Sporto salė mažesnė, negu Žarėnuose, mokiniai po kūno kultūros pamokų sušilę turi grįžtai į mokyklą.
Kai kurie kiti argumentai buvo išsakyti susirinkime.
Žarėniškių argumentus apsvarstys Savivaldybės komisija, rengusi rajono mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą.
Šį planą numatyta patvirtinti rajono Tarybos kovo 29 dienos posėdyje.
Autoriaus nuotr.
PRAŠYMAS: Žarėnų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Ona Puščienė prašo dar bent metus neuždaryti mokyklos.
NAUJIENA: Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Paulauskienė žarėniškiams papasakojo apie jų mokyklą.
APLINKA: Žarėniškiai įtikinėjo, kad vaikai jų mokykloje jaučiasi geriausiai.
PROBLEMA: Ne tik Žarėnuose jau pradedama svarstyti, ką būtų galima įkurdinti mokyklos pastate.
