Naujausios
Skaitytojai siūlo temą
Su kirviu – į kapines
Į redakciją atėję skaitytojai piktinasi ir liūdi dėl kapinėse kertamų medžių. Ypač sparčiai pasidarbuota Pakruojo rajone – nupliko Linkuvos, Klovainių, Pakruojo senosios kapinės, „sutvarkytos“ šimtamečiai išnykusių kaimų kalneliai.
Tačiau „Pakruojo šilumos“ kieme auga krūvos malkų biokatilams.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Prie kapo – tik kelmas
Buvęs pakruojietis atvykęs į Klovainius aplankyti artimųjų kapo, nustebo. Artėdamas prie kapinių suprato, kad jose nebėra gal trečdalio didelių medžių.
Vyras neberado gal už poros metrų nuo kapavietės augusios aukštos liepos.
Vietoje jos buvo gal keturiasdešimties centimetrų skersmens kelmas ir pjuvenų. Vaikščiojo po kapinaites, o ten – kelmai, daug kelmų.
„Apėmė kažkoks negeras jausmas. Kai vasarą išsiskleisdavo medžių laja, pridengdavo ko ne visas kapines. Kapeliai – už miestelio: lygumos ir vėjų pagairė, o po medžiais pasijusdavai kaip po stogu“, – po apsilankymo taip sutvarkytose Klovainių kapinėse kalbėjo redakcijos pašnekovas.
Nupjautus kapinių ir miestelyje augusius medžius išsivežė šilumininkai. Didžioji jų dalis buvo susmulkinta – pagamintas biokuras savivaldybės centralizuotos šilumos tiekimo įmonei.
Seniūno teigimu, kokybiška mediena atiteko „Pakruojo šilumos“ stalių dirbtuvėms.
Ąžuolo pagailėjo
Klovainių seniūnas sako, kad medžiai kapinėse nupjauti dėl to, jog augdamos jų šaknys galėjo išardyti akmeninę tvorą.
„Kai kuriuos jų prašė nupjauti kapus prižiūrintys palaidotųjų artimieji. Kad vėjų išversti medžiai krisdami nesudaužytų paminklų“, – sako Romualdas Staišiūnas.
R. Staišiūnas neslepia, kad pradėjus miestelyje pjauti medžius, kilo gyventojų reakcija: vieni prašė medžius pjauti, kiti piktinosi, kam jie nupjauti.
Vienas gyventojas prašė nupjauti dvi liepas, augusiais kitoje gatvės pusėje kaimyno sklype: lapai rudenį teršia išpuoselėtą jo sodybą. Liepos išliko, nes sklypo savininkas jų pjauti neleido.
„Turime dar vieną bėdą, – rodydamas per savo kabineto langą didžiulį ąžuolą pasakojo seniūnas. – Ąžuolas auga prie garbaus amžiaus klovainietės sklypo tvoros. Moteris reikalauja jį nupjauti, tačiau čia gi – ąžuolas“,– pasakoja seniūnas
Iš kapinių – į katilinę
Linkuvos seniūnija šią žiemą iš miestelio viešųjų erdvių pasirūpino malkų ne tik seniūnijos pastato katilinei, bet ir dar dviejų kaimo bendruomenių pastatams šildyti.
Pasak seniūnės Kazimieros Bacevičienės, buvo pagaminta apie penkiasdešimt kubinių metrų medienos.
Dėl to Linkuvos kapinėse šią žiemą neliko gal trečdalio brandžių medžių.
Seniūnė tvirtina, kad beveik visi jie buvo nesveiki, kai kurie – jau išjudinti ir aplaužyti vėjų, todėl virsdami būtų žmonėms pridarę nuostolių – sudaužę antkapius.
Seniūnė teigia, kad dėl išpjautų kapinėse medžių nepatenkintų linkuviečių jai girdėti neteko. Priešingai – žmonės džiaugiasi, kad kapinės dabar būsiančios švaresnės, rudenį neprikris lapų, o medžių šaknys neiškilnos antkapių.
„Jau keturiolika metų tvarkomės ūkiškai – nupjautus medžius naudojame malkoms, o iš geresnės medienos išsipjauname lentų, iš jų gaminame suolelius, dėžes atliekoms“, – sakė K.Bacevičienė.
Seniūnė pabrėžia, kad lemiamas žodį, kokius medžius reikia pjauti taria savivaldybės ekologė Kazimieras Klabienė.
Valdininkų žodis – paskutinis
Aiškėja, kad Pakruojo rajone medžiai iš kapinių, kitų viešųjų vietų virsta biokuru vos ne barangiausią šalyje šilumą gaminančios „Pakruojo šilumos“ katilams.
Medžiams pjauti naudojamos aplinkosauginio fondo lėšos. Šiemet želdinių priežiūrai, tame tarpe ir medžių viešose erdvėse tvarkyti, Pakruojo rajone numatyta 85,9 tūkstančio litų.
Kraštovaizdžio formavimo planus ir priemones Pakruojo valdininkai suplanavo iki 2015-ųjų metų.
Apie viešose erdvėse augančių stambių lapuočių naikinimą oficialiame dokumentuose neužsimenama, tačiau realybėje tai vyksta sparčiai.
Lapuočių naikinimo vajų valdininkai vadina ūkišku ir racionaliu želdinių ir medžių tvarkymu.
Apnuogintas mirusiųjų miestas
„Jei žiūrima iš praktinės pusės – krinta lapai, spygliai – patogiau medžius nupjauti. Bet tada eikime iki galo: išarkime, išakėkime ir užsėkime runkeliais“, – sako linkuvietė mokytoja Stasė Lovčikaitė. – Senus, atgyvenusius medžius reikia nupjauti, tačiau apnuoginti mūsų mirusiųjų miestą – žmogaus nesupratimo, nežinojimo, dvasinės ubagystės apraiška“, – teigia S. Lovčikaitė.
Mokytoja klausia, kodėl paminklosaugos institucijos tyli, kai šitokie medžių naikinimo „projektai“ keičia iš esmės etninį gamtovaizdį? Kaip įsivaizduoti Linkuvą be medžiais apaugusio kapinių kalnelio? Ar ne iš tinginystės ir dvasinės tamsos renkamės tą kelią, kuris patogiausias.
KELMAI: Klovainių kapinaičių viena pagrindinio tako pusė liko be medžių.
KALNELIS: Linkuvos kapinių kalnelis iš tolo tapo sunkiai atpažįstamas, kai ant jo neliko beveik pusės aukštų lapuočių.
MEDIENA: Kuo daugiau savivaldybė leidžia nupjauti medžių, tuo daugiau tenka nemokamos medienos savivaldybės įmonei „Pakruojo šiluma“.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.
