Iš darbo traukiasi deginimo įrenginio vadovas

Iš darbo traukiasi deginimo įrenginio vadovas

PO TO, KAI RAŠĖME

Iš darbo traukiasi deginimo įrenginio vadovas

„Šiaulių kraštui“ paviešinus įtarimus, kad vėl deginant pavojingas atliekas netoli Šiaulių, Aukštrakiuose, esančioje įmonėje „Toksika“ gali būti klastojami duomenys apie į aplinką išmetamus teršalus, iš darbo traukiasi deginimo įrenginio vadovas. Kokiu įmonės valdybos nurodymus atsisakė vykdyti darbuotojas?

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Davė tylos įžadus

Audrius Augustinavičius, „Toksikos“ Šiaulių filialo deginimo įrenginio vadovas, „Šiaulių kraštui“ patvirtino išeinantis iš darbo. „O ką, turite darbo pasiūlymų?"– bandė nelinksmai pajuokauti. Būtent jis yra atsakingas už tai, kokios ir kiek atliekų šiuo metu metama į krosnį.

Jis atsisakė komentuoti savo traukimosi iš darbo priežastis.

„Kol kas esu „Toksikos“ žmogus, pasirašiau konfidencialumo sutartį, todėl informacijos skleisti negaliu“,– sakė A. Augustinavičius.

Nors pareiškimas išeiti iš darbo jau guli ant darbdavio stalo, A. Augustinavičius dirbs dvi savaites.

Rašėme, kad įrenginį pastatė rangovai – italų bendrovė „Hafner Srl“ ir UAB „Senovė“. Nuo kovo 17 dienos „Toksikos“ Šiaulių padalinyje atnaujintas pavojingų atliekų deginimas, kuris truks maždaug iki balandžio 10 dienos.

Teigiama esą tai – „paskutinė paskutinio“ bandomojo deginimo stadija. Neva per valandą sudeginama 1,1 tonos, per parą – vidutiniškai 26 tonos pavojingų atliekų. Pasamdyta akredituota laboratorija tiria išmetamų į aplinką teršalų kiekius.

Išmetimai į aplinką priklauso nuo to, kuo užterštos atliekos metamos į krosnį. „Šiaulių kraštui“ pranešta, kad gali būti deginamos mažiau kenksmingos atliekos, jų sudeginama mažiau, kad teršalus „gaudanti“ laboratorija neužfiksuotų padidintų išmetimų į aplinką.

Taip siekiama įrodyti, kad deginimo įrenginys nepavojingas ir jį galima atiduoti ekploatuoti visu pajėgumu.

Klausimai vadovui

Kadangi darbo telefonu „Toksikos“ generalinis direktorius Žilvinas Čenkus neatsakė, „Šiaulių kraštas“ jam pateikė klausimus raštu, tikėdamaisis atsakymų. Direktoriaus klausėme:

1. Ar tiesa, kad Šiaulių aplinkos apsaugos departamento vadovas Vidmantas Svečiulis patarė jums susirūpinti dėl iš „Toksikos“ Šiaulių padalinio nutekančia informacija?

2. Ar „Toksikos“ valdyba liepė Šiaulių filialo deginimo įrenginio vadovui A. Augustinavičiui pasirašyti ant akto, kad pavojingų atliekų deginimas vykdomas pagal taisykles, nors buvo daromas spaudimas mesti į krosnį pliauskas?

3. Dėl kokių priežasčių deginimo įrenginio vadovas išeina iš darbo?

SPECIALISTO KOMENTARAS

„Toksikos“ nuodai – žmogui vieni pavojingiausių

Tyrimus statomame įrenginyje pernai gruodžio pradžioje atlikusi nepriklausoma sertifikuota Austrijos laboratorija „FTU Forschungsgesellschaft Technischer Umweltschutz Ges.m.b.H“ nustatė, kad deginimo metu susidarantys šalutiniai produktai neatitinka leistinų aplinkosaugos reikalavimų.

Nepaisant to, pavojingų atliekų deginimas vėl atnaujintas.

Kaip į aplinką patekę dioksinai ir furanai veikia žmonių sveikatą „Šiaulių kraštui“ paaiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė:

– Netinkamas įrenginio eksploatacijos režimas didžiausią grėsmę gyventojų sveikatai kelia dėl nepilno degimo produktų išmetimų į aplinką.

Nepasiekus reikiamos temperatūros į aplinką patenka ne tik įprasti degimo produktai: sieros, anglies bei azoto oksidai, bet ir itin žmogaus organizmui kenksmingi junginiai – dioksinai ir furanai, kurie yra vieni iš pavojingiausių šiuo metu žinomų toksinių medžiagų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės vėžinių susirgimų agentūros duomenimis, dioksinai ir furanai priskiriami patvirtintiems žmonių kancerogenams – medžiagoms, kurios sukelia vėžį. Dioksinai sutrikdo organizmo endokrinines sistemos funkciją, pažeidžia kepenis, sukelia reprodukcines bei vaisiaus vystimosi problemas.

Todėl labai svarbu kontroliuoti šių junginių patekimą į aplinką, žinoti užterštumo lygį. Be to, reikia prisiminti, kad teršalai niekur nedingsta – jie kaupiasi dirvožemyje, vandenyje, soduose (užteršia vaisius, daržoves). Tai labai svarbu, nes suminiai cheminių medžiagų junginiai, patekę į organizmą ne tik per kvėpavimo takus, bet ir per odą bei virškinimo traktą, jau per trumpą laiką gali sunkiai apnuodyti organizmą.

ĮSPĖJIMAS: Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė įspėja gyventojus, kad iš pavojingų atliekų deginimo įrenginio į aplinką išmesti dioksinai ir furanai gali sukelti vėžį.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.