Kultūrai provincijose užrakinamos durys

Kultūrai provincijose užrakinamos durys

Kultūrai provincijose užrakinamos durys

Kultūra Vilniuje klesti, palyginti su kitais šalies miestais. Šiauliuose meno židinį kurstantys festivalių organizatoriai apgailestauja, kad pagrindinis finansavimas iš didžiojo valstybės katilo nusėda sostinėje, o kitiems regionams, ypač provincijoms, atitenka tik trupiniai. Saulės mieste gyvenantys muzikos renginių iniciatoriai tikina, kad centralizavimo sindromas Lietuvoje yra labai ryškus.

Kultūrai - dar sunkmetis

Šiaulių miestui ne vieną festivalį padovanojęs renginių organizatorius Remigijus Ruokis apgailestauja, kad mūsų šalyje kultūros finansavimo politika yra labai nesąžininga mažesnių miestų ir regionų atžvilgiu. Anot jo, valstybinis finansavimas skirstomas tokiu principu - Vilnius ir visi kiti miestai. Šiauliai taip pat patenka į provincijos regiono sritį, kuriai lieka tik trupiniai nuo didžiojo pyrago.

„Pagrindinį finansavimą gauna tik sostinėje rengiamos iniciatyvos, - „Vakaro žinioms“ tvirtino R.Ruokis. - Pavyzdžiui, mes jau trečius metus negauname finansavimo festivaliui „Šiauliai Jazz“. 12 metus turėjęs vykti renginys buvo nemokamas, todėl festivalius rengti be paramos yra sudėtinga. Tačiau žinant valdžios požiūrį susidaro įspūdis, kad geriau jau nieko nedaryti - dirbti kad ir kroviku ir dėl kultūros mažesniuose šalies miestuose nesukti sau galvos.“

Anot jo, Saulės miesto kultūrai labai pakenkė po sunkmečio paskelbta taupymo programa. „Šiauliai skendi skolose. Didžioji dalis vietos kolektyvų ir ansamblių vadovų išleisti nemokamų atostogų ir nežinia, ar iš jų kada sugrįš. Devintą valandą vakaro užrakinamos Kultūros centro durys. Nes nėra pinigų sargui. Todėl mieste nėra vietos, kur kolektyvai ir ansambliai galėtų repetuoti. Juk paprastai žmonės kūrybine veikla gali užsiimti tik po darbų. O nerepetuodamas nieko nesukursi“, - apgailestavo renginių organizatorius.

Provincija lieka neišgirsta

Šiauliuose gyvenantis muzikantas bei festivalių organizatorius Virgis Stakėnas sutinka su savo kolega, kad centralizavimo sindromas mūsų šalyje yra labai ryškus.

„Gal sostinės renginių organizatoriai dažniau susitinka ir bendrauja su tais žmonėmis, kurie skirsto pinigus? Gal žino, kaip rašyti prašymą ar kada pasveikinti su gimimo diena? - svarsto V.Stakėnas. - Tiek Saulės mieste, tiek kitur provincijoje numirė daug iniciatyvų, kurios nebuvo palaikomos. Todėl reiškiu pagarbą tiems žmonėms, kurie nepaisydami sunkumų vis dar daro renginius su pačia minimaliausia parama iš valdžios pusės.“

Festivalius „Visagino kantri“, „Juodkantrė“ pajūryje, „Pūdas druskos“ Druskininkuose, „Akacijų alėja“ Kulautuvoje rengiantis V.Stakėnas nedaro nė vieno renginio gimtuosiuose Šiauliuose. Kodėl?

„Kaip dainavo vienas iš mano kūrybinių guru Vladimiras Visockis: „Skrendu ten, kur mane priima.“ Tačiau labai viliuosi, kad tie žmonės, kurių iniciatyva valstybės nedomina, nepasiduos ir nepasakys: „Gal tos paramos ir nebeprašykim.“ Po to: „Gal ir nebedarykim.“ Viliuosi, kad provincija vieną dieną bus išgirsta bei ateis tokia diena, kai ir vilniečiai plauks į mažesniuosius šalies miestelius pamatyti įdomių renginių, kaip dabar iš visos šalies į Kaziuko mugę plaukia geriausi mūsų menininkai. Provincijose gimsta iš tiesų daug įdomių iniciatyvų. Kaip, pavyzdžiui, antrus metus vykstantys Šiaulių miesto muzikos apdovanojimai SAMA, iš kurių ir gimė Lietuvos muzikos apdovanojimai M.A.M.A., o vėliau ir alternatyvieji T.Ė.T.Ė.“

Nėra pinigų

Vis dėlto Šiaulių savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Dainos Kinčinaitienės manymu, savo idėjomis provincija gali varžytis su didžiaisiais miestais. „Kiek savo idėjomis sugebame laimėti konkursus, tiek turime kultūros reiškiniams lėšų“, - paprastą tiesą išdėstė D.Kinčinaitienė.

Esant geresnei miesto finansinei situacijai kiekvienais metais Kultūros skyrius skelbdavo konkursą kultūros projektams dalinai finansuoti iš biudžeto lėšų. Šiais metais dėl prastos finansinės savivaldybės situacijos konkurso nutarta atsisakyti.

„Šiaulių miesto savivaldybė Kultūros plėtros programai sumažino asignavimą 54 proc. Todėl finansavimas šiais metais skirtas tik valstybinėms ir atmintinoms datoms paminėti, kultūros ir meno premijoms“, - konstatavo D.Kinčinaitienė.

Muzikos mokyklos moksleiviai ar teatro studentai Klaipėdoje negali veltui nueiti į koncertą, nors salė apytuštė. Kai paklausiau kodėl, paaiškino, esą komisija gali rengėjus už tai nubausti!


Valentinas MASALSKIS - režisierius, aktorius:



Kai palygini sostinėje vykstančios Teatro dienos minėjimo sąmatą su kokiu provincijos renginiu, sakykime Rokiškio teatro festivaliu, supranti, kad mažųjų šalies miestų kultūra iš tiesų yra labai skriaudžiama.

Neseniai buvau Biržų teatro festivalyje, kuris bando šviesti žmones - kviečia į miestą įdomių spektaklių. Tačiau žmonės neturi pinigų vaikščioti į teatrą. Todėl manau, kad tokiais atvejais mažiems miestams būtina padėti. Deja, žiaurioji biurokratija yra stipresnė už žmogiškumą.

Jei mieste užrakinamos Kultūros namų centro durys, galbūt kažkas kažkam keršija? Tik nesuprasi kam. Pas mus trūksta vidinio švietimo ir atvirumo. Aplink matau daug savanaudiškumo. Mes nesirūpiname tautos skoniu, neauginame žmogaus, nešviečiame jo ir nesistengiame, kad tas skonis atsirastų. Aš nustebau, kad muzikos mokyklos moksleiviai ar teatro studentai Klaipėdoje negali veltui nueiti į koncertą, nors salė yra apytuštė. Kai nuėjau paklausti kodėl, man paaiškino esą komisija gali rengėjus už tai nubausti! Man labai apmaudu, kad taip kritome ir praradome žmogiškumą.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"