Naujausios
Direktorius ministrui atskleidė biurokratijos užkulisius
Ūkio ministras Rimantas Žylius Kurtuvėnų regioniniame parke domėjosi, kaip panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Pažadėjo išsiaiškinti
Regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis pasinaudojo proga iš savo patirties svečiui iškloti apie biurokratines užtvaras, trukdančias sparčiau įgyvendinti europiniais pinigais remiamus sumanymus.
Kurtuvėnuose dabar įgyvendinami šeši projektai. Jiems tapus realybe, parko lankytojams, klientams bus galima sudaryti geresnes sąlygas, suteikti geresnių paslaugų.
Stabtelėta būsimojo priestato vietoje. Čia turėtų būti žirgyno persirengimo kambariai ir kitos buitinės patalpos. Čia – kampas žirgams: balninė, soliariumas...
Jau yra įsakymas projektą finansuoti, bet nuo gruodžio mėnesio sutartis nepasirašoma dėl Verslo paramos agentūros į ją įrašyto punkto. Jame nurodoma sukurtą infrastruktūrą perduoti privačiam operatoriui, kuris bus atrinktas paskelbus konkursą.
Tapo neaišku, kodėl taip yra. Vėliau išaiškėjo, kad taip bandoma išvengti valstybės pagalbos.
Dabar reikalai sustojo. Parko direkcija laukia agentūros atsakymo į savo raštą, įrodantį, jog neturi reikšmės, koks bus operatorius. Kreiptasi ir į Finansų ministeriją. Verslo paramos agentūra kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Finansų ministeriją.
Ūkio ministras R. Žylius žadėjo pasiaiškinti, kodėl stringa šis parko projektas.
Problemos prasideda agentūrose
Pasak R. Tamulaičio, „mes rašome šituos projektus, rašome“, ir finansuojama ne tai, kas realiai yra, o projektas. Jame nurodoma, kas bus finansuojama, kokios veiklos. Apsieinama be aprašymų.
Parengus projektą, jis sulaukia vienokio ar kitokio verdikto. Bet niekada nevykstama į būsimą projekto įgyvendinimo vietą pažiūrėti, kokia aplinka, kaip bus tikrovėje.
R. Tamulaitis pateikia ir pavyzdį.
Buvo pritarta paraiškai maniežui statyti, ministras pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo, bet finansavimo sutartis nepasirašyta. Mat ekspertė nustatė, kad maniežas turės labai mažą poveikį turistų srautams, kad nebuvo nieko investuota ir t. t.
Per trejetą metų ekspertai pasikeitė. Dabar finansavimas stringa, nes teigiama, kad maniežas turės tokį didelį poveikį lankytojų srautams, kad iškreips Lietuvos tarptautinius atsiskaitymus, konkurenciją ir kita.
Be to, kartais nepripažįstami jau patvirtinti dokumentai. Yra parengtas bendrasis planas, bet pirmoji ekspertė teigė, kad jis neatitinka dar tik rengiamos Turizmo departamento strategijos.
R. Tamulaičio teigimu, tvarkant paramos dokumentus, problemos prasideda, kai darbas tęsiamas agentūrose.
Nesusipratimas
„Šitos procedūros ir panašūs dalykai, mano supratimu, iš tikrųjų labai didele dalimi yra tiesiog nesusipratimas“, – sutinka ūkio ministras. Ir pateikia savo pavyzdį.
Vieno miestelio turizmo strategijos aprašyme nurodyta, kad Šiaurės Lietuva neturi turistinio potencialo. Todėl dabar visur turizmo specialistai ir rašo: „Nėra turistinio potencialo“. Taigi, niekas pas jus nevažiuos, nes važiuos į Pietų Lietuvą.
„Aš nesuprantu... Tuo labiau, kad jūs savo pavyzdžiu tiesiog parodote, kad važiuoja ir kad čia įdomu“, – stebėjosi R. Žylius.
Pernai Kurtuvėnų regioninis parkas sulaukė 17 tūkstančių lankytojų. Informacija buvo suteikta 6 tūkstančiams, o 11 tūkstančių pasinaudojo vienokiomis ar kitokiomis paslaugomis.
Padidinti lankytojų srautus tikimasi ne tik rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus, bet ir organizuojant įvairius žygius, teikiant naujas paslaugas. Tarkime, keliaujama arkliais ir septynių dienų maršrutu „Kurtuvėnai – Palanga“.
Beje, Kurtuvėnų regioninį parką labiau yra pamėgę užsienio turistai: tik trys procentai apsilankančiųjų – iš Lietuvos.
Autoriaus nuotr.
TRUKDIS: Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis (dešinėje) ūkio ministrui Rimintui Žyliui (kairėje) ir jo svitai pasakoja apie šioje vietoje numatytos statybos problemas.
GIDAS: Regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio (kairėje) surengtoje ekskursijoje svečiai ilgiausiai užsibuvo, kur laikomi žirgai.
