Naujausios
Pliusas – suveržti diržai, minusas – silpni raumenys
Šiaulių miesto taryba įveikė pirmuosius kadencijos metus. Meras Justinas Sartauskas įvardija veiklos pliusius ir minusus. „Svarbiausia, kad pradėjome gyventi pagal kišenę“, – sako meras.
Meras turi kuo pasidžiaugti
– Kokius tikslus sau kėlėte?
– Kiekvienas meras svajoja pagerinti miesto gerbūvį, miestiečių gyvenimo kokybę. Žmogus turi turėti darbą, būstą, geras sąlygas vaikus ugdyti – darželį, mokyklą, neformalaus ugdymo įstaigas. Turi turėti, kur praleisti laisvalaikį, jausti gerą aplinką.
– Ar yra kuo pasidžiaugti?
– Yra. Per tuos metus atnaujintos trys mokyklos, dvi sporto bazės. Renovuotos Romuvos, Gytarių progimnazijos, Šiaulių universtiteto gimnazija – vaikams mokytis suteikta kitokia kokybė. Pernai pradėtas, o šiemet bus baigtas atnaujinti Lengvosios atletikos maniežas, sutvarkyta „Dubysos“ sporto mokyklos salė.
Baigti statyti ir duris atvers Savarankiško gyvenimo namai. Į vandentvarką įdėtos didelės lėšos. Baigiami tiesti tinklai Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių mikrorajonuose. Bus šiemet suprojektuoti ir iki 2014 metų nutiesti tinklai dar kai kuriose Centro, Žaliūkių, Zoknių gatvėse.
Tik pačioms gatvėms, šaligatviams, kiemams tvarkyti neturėjome lėšų. Daug kainavo viaduko Tilžės gatvėje atnaujinimas, išplatinimas. Būtinai turėjome tai daryti, kad neatsitiktų nelaimė.
Talkšos ežero pakrantės, Prūdelio prieigos sutvarkytos. Centriniam miesto parkui tvarkyti skelbsime konkursą. Miestas žolėse nebeskendėjo, stengiamės, kad švara gatvėse būtų palaikoma. Dėkingi esame gyventojams, įmonėms ir organizacijoms, kurie prie to prisidėjo.
Gražių švenčių turėjome – „Saulės žiedo“ festivalį, Europos krepšinio čempionatą.
Nedarbo lygis mieste krito. Bedarbių buvo 9 tūkstančiai, dabar – 6 tūkstančiai. Kad nedarbas mažėja, tai verslo nuopelnas.
Todėl džiaugiuosi, kad į Pramoninį parką pradėjo ateiti investuotojai. Per tuos metus dvi investicines sutartis pasirašėme, bendra investicijų suma sieks apie 50 milijonų litų. Dabar dar su viena įmone vedame derybas. Ji numato įkurti 1000 darbo vietų.
– Bet Pramoninio parko kritikų yra nemažai. Ką jiems atsakytumėte?
– Tik turėdami verslui tinkamą infrastruktūrą, galime tikėtis, kad verslas kurs darbo vietas. Pramoninis parkas, nors brangiai kainavo, miestui yra didelis pliusas. Pramonei, gamybai turime teikti prioritetą, jeigu norime, kad ekonomika atsigautų. Kai pamatysime parką veikiantį, visa jo kritika baigsis.
Per daug pastatų, per mažai pinigų
– Ši Taryba ėmėsi intensyvaus taupymo. Ar nebuvo kitokios išeities?
– Pagrindinė problema, kurią radome 2011 metų balandį perimdami valdžią, – 118 milijonų litų skola. Matėme, kad lėšų stigs ne tik 2012 metais, bet dar tais pačiais 2011 metais, kad dar turėsime imti paskolas.
Taip ir atsitiko – skolas padidinome apie 20 milijonų litų. Jeigu taupymo programos nebūtume priėmę, šiemet būtų tekę imti dar 20–30 milijonų litų paskolų.
Nesunku buvo atrasti, kad pastatų turime per daug, ir suvokti, kad nebegalime išlaikyti per 100 biudžetinių įstaigų.
Apie 2000 metus moksleivių buvo 24 tūkstančiai, dabar – tik 14 tūkstančių. Bet nemažėjo mokyklų pastatų, nors ne vienas jų pustuštis.
Kiekvienam politikui mieliau girtis kuriamais ir statomais objektais, o ne jungiamomis mokyklomis ar mažinamomis paslaugomis. Tačiau esame priversti daryti nepopuliarius sprendimus.
Šiemet šešias mokyklas jungiame į tris, ir kitais metais dar bus jungimų. Kai kurias funkcijas teko privatizuoti – pastatų apsaugos, valymo, moksleivių maitinimo. Savivaldybės administraciją mažiname 12 procentų – iš didžiųjų miestų turėsime pačią mažiausią administraciją. Įstaigoms nubraukėme 25 procentus lėšų, o veiklai pagal programas – 38 procentus.
Tai padaryta, kad pradėtume gyventi pagal išteklius. Dėkingas esu žmonėms, kurie supranta, kad diržų veržimasis buvo neišvengiamas.
– Bet imate naujas paskolas?
– Neįmanoma paskolų išvengti, tik skolinimosi tempai bus mažesni. Valstybės politika yra tokia, jog investiciniams projektams, kurie vykdomi miesto gerbūviui gerinti ir kuriems gauname europinių lėšų, turime pridėti 10–15 procentų savo lėšų. Tokį biudžetą turime, kad jame šių lėšų nėra, todėl reikės skolintis.
Dviračių takai šiemet Vyturių gatvėje, kitąmet Tilžės gatvėje bus pradėti tiesti. 41 autobusų įvažą ir paviljoną įrengsime. Gauname 4,7 milijono litų paramos, per 1 milijoną litų turėsime pridėti.
Galbūt gausime lėšų vienai mokyklai renovuoti, vėl turėtume ir savų skirti. Būtina prisidėti ir prie TAFISA žaidynių – pusę milijono litų skiriame.
– Ar biudžeto situacija gerėja?
– Kadangi biudžeto pajamos suplanuotos mažos, pirmąjį ketvirtį pajamų planą įvykdėme ir truputį viršijome. Bet džiūgavimų nėra. Jeigu bus papildomų lėšų, jos bus skirtos veiklos programoms finansuoti. Pirmiausia miestui valyti ir tvarkyti.
Realiai situacija gerės, kai ekonomika atsigaus, valstybėje bus surinkta daugiau pajamų.
Valstybė mums nuo 2009 metų finansavimą sumažino 31 procentu. Jau tada biudžeto išlaidas reikėjo tiek mažinti, bet anos kadencijos Taryba į tai nesureagavo. Dabar sumažinome poreikius, bet ne iki 31 procento. Taupymo priemonės tik suteikia optimizmo, jog kitais metais išlaidų poreikis bus mažesnis.
Silpni politiniai „raumenys“
– Dėl Daušiškių kapinių, Menų inkubatorius, arenos koncesijos Savivaldybei tenka aiškintis su prokurorais, ginčija pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyba. Kaip apie tai manote?
– Vieni tiki, kad daroma gerai, kiti – kad blogai. Susitarti neišeina, ir rašomi raštai prokuratūrai.
Prokurorai sako, kodėl kapinėms imate 65 hektarus? Neplanuojame kapinių 65 hektarų – tik 40 hektarų, kaip numato įstatymas. Tuose 65 hektaruose tik ieškome geriausio varianto kapinėms. Laisvus hektarus suplanuosime ir paliksime valstybei.
Vieni pirmųjų sudarinėjome koncesijos sutartį. Kas tai yra, nelabai ir žinojome. Dėl to sutartys nėra kokybiškos, prie jų galima kibti.
Yra daugybė kontroliuojančių institucijų. Visi turėtume susėsti ir išsiaškinti, kaip daryti geriau, o ne vien ieškoti, kas ką padarė blogai.
Dabar iš 10 kuriamų menų inkubatorių devyni yra geri, o tik vienas blogas. Kažkam atrodo, kad pastatas blogai nupirktas, kažkam pats projektas netinka. Šiauliai mažai turi išsaugoto paveldo, tai bent vieną jo kampą galėtume pradėti tvarkyti.
– Kokius pliusius ir minusus dedate sau ir Tarybai?
– Pliusas – kad suvaldėme finansus. Minusas – kad Taryboje sunku priimti ryžtingus sprendimus. Visi valdžioje. Dėl to vis manoma, jog užteks balsų ir be manęs, jog galiu reikšti kitokią nuomonę ir neprisiimti atsakomybės.
Kalbėjosi Rūta JANKUVIENĖ
VERTINIMAS: Meras Justinas Sartauskas sau ir Tarybai pliusą deda už suvaldytus Savivaldybės finansus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
.
