Naujausios
KOMENTARAS
Kaimynas kaimynui kaimynas
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
„Kaimynas – gretimas gyventojas; gretimas žmogus“, – skelbia „Lietuvių kalbos žodynas“, čia pat pateikdamas šiltą kaimynystės pavyzdį iš Kristijono Donelaičio raštų: „Ak, mano kaimynučiai, ak, širdingi broleliai!“.
Anksčiau buvo įprasta, netikėtai pasibaigus druskai ar cukrui, skubėti ne į parduotuvę, o eiti pasiskolinti pas kaimynus. Tai buvo proga ne tik gauti tai, ko tuo metu trūksta, bet ir pabendrauti, sužinoti „šviežiausias“ namo naujienas. Kiek kaimynų pažįstame dabar? Su keliais iš jų bent sveikinamės? Per mažai.
O juk taip malonu, kada išplovus laiptinę, kitą kartą ją plauna kaimynė. Smagu matyti, kad vystančiomis laiptinių gėlėmis rūpiniesi ne vienas. Nors ir pikta dėl užbaliavojusio ir laiptinės durų langelį iškūlusio kaimyno, bet džiugu jį matyti kitą dieną keičiant išdaužtą stiklą.
Bendromis kaimynų pastangomis galima spręsti rimtesnes namo problemas. Jei ne vien jūs, bet ir atidus kaimynas pakels ant jūsų durų kilimėlio miegantį ir nuolat laiptinėje dergiantį benamį. Jei ne vien jūs, bet ir kaimynas pravers laiptinės langus, kad išsivėdintų nosį riečiantis kvapas. Gražu matyti drauge į pavasario talkas kiemuose besiburiančius kaimynus.
Kaimynų smalsumas, dėl kurio dažnai susierziname, gali būti ir naudingas. Pavyzdžiui, vienas kaimynas atsitrenkė į kito mašiną. Nusprendė, kad nieko rimta ir nuvažiavo. Tai pamatęs kitas kaimynas, apie tuoj pranešė nukentėjusiam kaimynui. „Pabėgėlis“ pagaunamas, nukentėjusysis turi iš ko reikalauti nuostolių atlyginimo. Žinoma, žymiai malonesnė situacija, kai sugadinęs kaimyno automobilį kaltininkas nusiteikęs geranoriškai, o ne neria į krūmus.
Dabar dažniausiai pas kaimynus užsukame, kai šie pernelyg garsiai remontuoja butą, klausosi muzikos ar įgriso jų šuns kaukimas. Šunys – viena iš kaimyninių barnių priežasčių.
Nedrąsu žengti į laiptinę, jei kaimynei vos pravėrus duris, iššoksta nevaldomas rotveileris. Skubiai kopi laiptais, laiptinėje išvydęs seniai nešukuotą, nemaudytą, dvokiantį mišrūną. Ir visuomet malonu prasilenkti su tvirta vyriškos rankos prilaikomu haskiu. Problemų nėra, jei galvojame ne tik apie save, bet ir gyvenančius šalia.
Kartais apie kaimynus sužinome per vėlai: kai užsukama paprašyti kelių lito vainikui anapilin iškeliavusiam kaimynui.
Kai devynaukščio viršutiniame aukšte Šiauliuose buvo rastas irti pradėjęs žmogaus kūnas, paaiškėjo, jog ilgą laiką jo niekas nepasigedo...
Žinoma, yra atvejų, kai net draugiška kaimynystė negelbsti. Bet jeigu kaimynų nepasirinksi, gali nuspręsti, kokiu kaimynu būti pačiam.
Redakcijos archyvo nuotr.
