Parakas sudrėko? Ar jo nebuvo?

Parakas sudrėko? Ar jo nebuvo?

Rytas STASELIS

Rusijos gamtinių dujų milžino „Gazprom“ spaudimas Lietuvai išaugo, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje jis pareiškė, kad „Gazprom“ pateikė trečiąjį ieškinį arbitražui prieš Lietuvą, be to, siekia kištis į Vyriausybės sprendimų turinį.

„Gazprom“ stengiasi visomis priemonėmis, pakankamai agresyviai, kad nebūtų įgyvendintas trečiasis paketas (III ES energetikos paketas – BNS) ir nebūtų sukurta konkurencija gamtinių dujų rinkoje.

Spaudimas siekia tiek, kad „Gazprom“ siūlo savo suredaguotus nutarimų projektus, kuriuos, jų nuomone, turėtų priimti Vyriausybė“, – posėdyje teigė A.Sekmokas. Apie tai praneša agentūra BNS.

Pono Sekmoko teigimu, „Gazprom“ šią savaitę pateikė jau trečią ieškinį prieš Lietuvą užsienio arbitražui.

Naujausias „Gazprom“ ieškinys pateiktas dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE), kurią „Gazprom“ nori parduoti mažajai KTE akcininkei – Rimandui Stoniui priklausančiai JAV įmonei „Clement Power Venture“, tačiau Kauno valdžia nelinkusi tam pritarti, nes „Gazprom“ nėra įvykdęs investicijų įsipareigojimų pagal 2003 metais pasirašytą KTE pirkimo sutartį.

„Gazprom“ pernai rugpjūtį pateikė skundą Stokholmo arbitražo teismui. Rusijos dujų monopolininkas siekia, kad Energetikos ministerijos veiksmai teisme, inicijuojant bylinėjimąsi prieš „Lietuvos dujas“ ir jos vadovybę, būtų pripažinti kaip pažeidžiantys „Lietuvos dujų“ akcininkų sutartį, kompensuojant dėl to patirtus nuostolius.

Kovo pradžioje „Gazprom“ informavo, kad kreipėsi į UNCITRAL arbitražą siekiama apginti Rusijos koncerno investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos.

Lietuvos Vyriausybė Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžiavimo nustatant dujų kainą yra apskundusi Europos Komisijai.

Manding, elegantiškiausias Lietuvos vyriausybės kontrveiksmas, atsakant į „Gazprom“ iniciatyvą kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl investicijų apsaugos, būtų priešpriešinis ieškinys.

Beje, senokai – veik prieš metus, viešai pažadėtas, buvęs tuo metu vienas pirmųjų Europoje. Dėl taikomos diskriminuojančios kainodaros Lietuvai parduodant dujas.

Kreipimąsis su pažeidžiamos konkurencijos ES vidaus dujų prekybos rinkoje potekste buvo nusiųstas į Europos Komisijos generalinį Konkurencijos direktoratą.

Regis, šis Lietuvos veiksmas buvo vienas iš tų, kurie sukėlė ligi šiol nematytus savo mastu ES konkurencijos pareigūnų patikrinimus dešimtyje bendrijos šalių. Neabejotinai sukėlė ir tam tikrų galvos skausmų rusų dujų monopolijai.

Tuo tarpu pažadėtas ieškinys į arbitražą dėl diskriminuojančios kainodaros taip ir nuduso, nors dujų kainos nemažėjo ir skyrėsi nuo kitų Baltijos šalių, kurios jų suvartojo mažiau.

Pirmiausiai Viešųjų pirkimų tarnyba keletą savaičių nagrinėjo konkurso dėl teisinių paslaugų pirkimo teisėtumą, nurodė ištaisyti rastus pažeidimus. Vėliau apie jį niekas išvis nebekalbėjo.

Prieš pat Naujuosius klausau p. Sekmoko:

„Idėja kreiptis į arbitražą dėl „Gazprom“ taikomos kainodaros Lietuvoje buvo subrandinta ir paskelbta viena pirmųjų Europoje. Tačiau toliau kalbų apie ketinimus, nieko ypatingo ir neįvyko, nors keletas ES energetikos bendrovių vėliau pateikė ieškinius, o bent dvi – graikų ir italų – sugebėjo net laimėti...“

„Norėčiau atkreipti dėmesį kad Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ ieškinį dėl mūsų ieškinio šalies teismams dėl Lietuvos dujų neveiklumo. Kita vertus, Gazprom taip ir nepradėjo iki šiol arbitražo bylos prieš Lietuvą dėl investicijų apsaugos. Galbūt jie to imsis, tačiau dabartinę padėtį vertinu kaip derybinę poziciją. Taip ir mes, nepuldami bylinėtis toliau rodome, kad kartu su ES esame pasirengę deryboms ir vykdyti racionalią politiką. Kol yra galimybių spręsti šį reikalą be bylinėjimosi, reikia jas išnaudoti.“

Tai va: „Gazprom“ jau kreipėsi, pažėręs išlygų: „prasidėjusių derybų dvasia bei procesas dėl to nenukentės“, „arbitražo byla gali buti nutraukta bet kuriuo metu, jeigu Lietuvo įvykdys prisiimtus įsipareigojimus“, „kreipimasis į arbitražą yra´teisinis-procesinisˇ žingsnis, kurio „Gazprom“ privalėjo imtis dėl tam tikrų teisinių terminų ir tiesioginės įtakos deryboms turėti neturėtų“, etc.

Įsivaizduokime, o po poros dienų Stokhomo arbitražo duris atveria Lietuvos atstovai ir draugiška, tačiau kalta veido išraiška priduria: „Nothing personal just business“, „įvyko nesusikalbėjimas tarp Energetikos ministerijos ir Vyriausybės“, „ieškinys bus atšauktas iškart po to, kada „Gazprom“ atšauks diskriminacines dujų kainas“ (sakykite, gal nesvarbi problema vartotojams?), pagaliau – „prasidėjusių derybų konstruktyvumo šitai niekaip nepaveiks“.

Derybų atmosfera puiki, tik arbitražuose du ieškiniai, kuriuos įsipareigota atšaukti iškart, kai tik...

Tačiau yra keisto nerimo, kad tasai lietuviškas ieškinys dėl diskriminacinių dujų kainų energetikos ministerijos įsčiose taip ir nebuvo subrandintas ligi galo. Kitaip tariant, tikro parako nebuvo, buvo tik griaudėjimas garsių žodžių tiradomis.

Šitai mes jau atpažinome ne kartą: žodis, o ne veiksmas yra aukščiausia Lietuvos politikos pasireiškimo forma. Net viršūnė.