Naujausios
Lietuviai įstrigo tarp Vakarų ir Rytų
Šiaulių universiteto bibliotekoje paskaitą apie Lietuvos civilizacinę tapatybę skaitęs Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas nevengė istorijos kontekste pažvelgti ir į šiandienos aktualijas."Jau integravomės į Europos Sąjungą, o kas toliau? Ar mūsų „elitai“ žino kryptį, kur mes turime eiti?"– klausė profesorius.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Liko nesupratęs
A. Bumblauskas juokavo praeities įvykiuose susigaudantis daug geriau negu šiandieninėse mūsų šalies realijose. Profesoriui susidarė įspūdis, kad valdžios vyrai užsižaidė: kažkas su kažkuo pykstasi, aistros verda, o tauta nieko nebesupranta.
„Kodėl kilo FNTT skandalas, kas tuomet darėsi politikos viršūnėlėse? Likau visiškai nieko nesupratęs,– atvirai sakė A. Bumblauskas.– Blaškomasi dėl smulkmenų, kas vyksta Seime, aš nesuprantu“.
Bet ar politikai žino, kur veda visuomenę? „Elitas turėtų sutarti: einame iš taško A į tašką B. Žinoma, visuomenė turi norėti eiti“.
„Jūs kalbate apie elitą, bet juk jo Lietuvoje nėra“,– profesoriui oponavo tremtinė iš salės.– Yra milijonieriai verslininkai, nevykę politikai, saujelė kultūrininkų, kurie turėtų mąstyti plačiau, bet nemąsto“.
A. Bumblauskas sakė irgi nežinąs, ką daryti, kai taip lėkštai formuojasi politinė sistema, kai skysta inteligentija domisi tik pati savimi ir kūryba.
Dvi civilizacijos po Romos skilimo
Nuo Romos skilimo laikų – 395 metų – šalys pasidalijo į Vakarų ir Rytų civilizacijas. Taip jau atsitiko, kad Lietuva atsidūrė ties dviejų civilizacijų riba.
Lietuvos pasirinkimą būti Vakarų civilizacijos dalimi A. Bumblauskas iliustravo istoriniais faktais ir vaizdžiais posakiais.
„Jeigu kariavome, tai kariavome, jei moteris tekinome, tai iš išskaičiavimo“,– sakė profesorius.
Antikos kultūra – vienas iš Vakarų civilizacijos požymių – į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe.
„Kad Žalgirio mūšyje kautasi dėl pagonybės ir krikščionybės – blūdas visiškas, sugalvotas Stalino. Vytautas – krikščioniškos valstybės valdovas kovojo ne prieš krikščionišką Europą, o už Lietuvos vietą tarp krikščioniškų valstybių. Tai daug ką keičia“,– akcentavo A. Bumblauskas.
Ne tik su Švedija, bet ir su Lenkija
Didžiausia problema, kad lietuviai nemoka gyventi su savo tapatybe, o dar susipykome su lenkais... Romualdas Ozolas – geras vyras, bet per Rygą į Europą nenueisim, teks klampoti per Marijampolės runkelius“,– juokavo istorikas.
Civilizacinė realybė esanti tokia, kad būdami vien tik su latviais nebūsime saugūs.
„Kazys Pakštas 1936 metais rašė, kad Lietuva yra pats pavojingiausias kraštas gyventi mažai tautai“,– priminė A. Bumblauskas.
K. Pakšto plėtota Baltoskandijos koncepcija, skatinanti Baltijos ir Skandinavijos valstybėms sudaryti sąjungą iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, aktuali ir šiuolaikinėje politikoje.
Vis dėlto A. Bumblauskas pasisakė už lietuvių kultūrinę, ekonominę partnerystę ne tik su Skandinavija, bet ir su Lenkija.
A. Bumblauskas įvardijo kelis civilizacijos slenksčius, skiriančius Lietuvą nuo Skandinavijos.
Pirmasis slenkstis – 1598 metais Zigmanto Vazos pralaimėtas mūšis. „Tada švedai per mus žygiavo skersai ir išilgai“,– priminė istorines pamokas profesorius.
Jis neįžvelgė, kad ir šiandien lietuviai būtų itin artimi šiaurės kaimynams. „Nebent tie, kurie moko savo vaikus Stokholmo baleto mokykloje. Kas daugiau ten gero?"– klausė A. Bumblauskas.
Esą vaizdingiausiai Lietuvos ir Švedijos tarpusavio ryšius iliustruoja kapitalo santykis. Kiek švediško kapitalo Lietuvoje? O kiek lietuviško – Švedijoje? „Tai – nelygi partnerystė“,– akcentavo istorikas.
Lietuvoje pribrendo naujo istorinio tapatumo poreikis, padėsiantis išvesti mūsų visuomenę iš tradicinio – etninio bei geopolitinio uždarumo ribų ir ją modernizuoti.
Šiuolaikinei europietiškajai Lietuvos tapatybei didelės reikšmės turi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldas, rodantis geopolitinę Lietuvos kryptį į Lenkiją, Ukrainą, Baltarusiją.
Kauno Lietuva – erotiška miestietė
Tarpukario Lietuvoje, kurią A. Bumblauskas vadino Kauno Lietuva, tik vienintelis iš Šiaulių kilęs filosofas Stasys Šalkauskis kėlė klausimą, ar esame Vakarų, ar Rytų civilizacijos dalis. Su kuo ir kaip eiti Lietuvai?
Profesoriaus žodžiais, 20 metų trukusį ryškų ir dinamišką Kauno Lietuvos augimą apibūdina keli žodiai: sviestas, kurį sėkmingai eksportavome, lėktuvai ANBO, simbolizuojantys Lietuvos aviacijos pramonės susikūrimą ir, žinoma, krepšinis.
Dar du svarbūs reiškiniai, iliustruojantys Kauno Lietuvos pokyčius, yra parfumerija ir šilkinės kojinės su siūleliu, kurių pardavimas žymiai išaugo.
„Tai rodo, kad Lietuva iš raudonskruostės geltonkasės kaimietės tapo erotiška jauna miestiete“,– šypsojosi A. Bumblauskas.
Jono TAMULIO nuotr.
KOVA: „Vytautas – krikščioniškos valstybės valdovas – kovojo ne prieš krikščionišką Europą, o už Lietuvos vietą tarp krikščioniškų valstybių. Tai daug ką keičia“, – apie Lietuvos tapatybės paieškas sakė Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas.
