Naujausios
TARP DANGAUS IR ŽEMĖS
„Egiptietis manęs neužkariavo, bet sušildė širdį“
Taip savo pusantrų metų santuoką su šešeriais metais jaunesniu egiptiečiu vadina 43-ejų šiaulietė Laima (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Šiuo metu moteris pasiryžusi skirtis, tačiau sako: „Buvau laiminga kaip moteris, tik šiai sąjungai būtino lankstumo neišmokau“. Kuo ypatinga santuoka su kitataučiais?
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Rojus žemėje
Prieš trejus metus pirmą kartą išvykusi su draugėmis atostogauti į Egiptą Laima patyrė kultūrinį šoką. Karštas klimatas, visiškai nesuprantama vietinių kalba, begalinis jų įkyrumas ir nuolatinis šurmulys.
Bet ilgainiui erzinantys dalykai ėmė traukti. „Nuo paauglystės svajojau gyventi krašte prie jūros, kur nėra žiemos“, – apie ų jausmų perversmą pradeda pasakoti moteris, netrukus su vietiniais Egipte lengvai susikalbėjusi angliškai. Susipažino su Muhamedu. Pastebėjo, kad egiptiečių įkyrumas slepia begalinį norą bendrauti, atvirumą ir svetingumą.
„Egiptiečiai – labai pastabūs, puikūs psichologai. Jau antro mūsų susitikimo metu Muhamedas, paėmęs mano ranką ir žvelgdamas tiesiai į akis, pasakė gausybę labai asmeniškų dalykų apie mane“, – prisimena ją sužavėjusius burtus šiaulietė.
Naujasis pažįstamas nuolat būdavo linksmas, gerai nusiteikęs, niekada nesiskundė sunkumais, lyg gyvenimas jam būtų nesibaigianti šventė. „Atrodė, suradau rojų žemėje. Emociškai gerą savijautą papildė ir fantastiškai gardus maistas: jūros gėrybės, natūralios sultys, daug vaisių“, – atrastos euforijos paveikslą piešė moteris.
„Būk lanksti, brangioji!“
Lapkritį grįžusią į lietingą Lietuvą Laimą ištiko dar vienas šokas, privertęs įsigyti saulės akinius, kad kuo mažiau matytų pilkumos. Bendravimas su Muhamedu nenutrūko – trumposios žinutės telefonu, elektroniniai laiškai skriejo vienas paskui kitą.
Egiptiečiai kalba labai emocionaliai ir atvirai. Atvirai savo susižavėjimą Muhamedas reiškė ir jai rašydamas. Komplimentai šiaulietę veikė kaip dangiški migdolai. Nusileisti ant žemės privertė kita kelionė į Egiptą.
„Turėjau susidurti su realybe. „My darling, kiss you, miss you“ (mieloji, bučiuoju, ilgiuosi) – žodžiai, kuriuos egiptiečiai vyrai, bent jau tie, kurie dirba turizmo sektoriuje, kartoja ne vienai moteriai. Todėl dažniausiai vos pirmo pokalbio metu klausia, kada atskridai ir kiek laiko būsi. Sudarinėja grafikus“, – juokiasi moteris.
Tiesa, tada jai toks Muhamedo elgesys nepasirodė juokingas. „Apsiverkiau, stresavau, ėmiau jam kažką pikta sakyti“, – prisimena. O ką išgirdo mainais? Nieko įžeidžiančio, mat egiptiečių taktika – nutylėti, nesivelti į konfliktą, nesakyti to, ko vėliau gailėsis. „Būk lanksti, brangioji!“, – galiausiai jai tarė Muhamedas, prašydamas paprasčiau ir ramiau vertinti įvairius gyvenimo netikėtumus ir pokyčius.
„Orfi“ kontraktas
Namo Laima grįžo labai pikta ne tiek dėl svetimšalio neištikimybės, kiek dėl jai bandomo primesti bendravimo būdo, tikindama, kad kojos į Egiptą daugiau gyvenime nekels. Prireikė metų ir gausybės vidinių dialogų, kad suvoktų, jog nori būti su Muhamedu. „Turėjau susitaikyti su jiems įprastu „lanksčiu“ gyvenimo būdu“, – sako moteris.
Jųdviejų susirašinėjimas atsinaujino ir tęsėsi tol, kol šiaulietė sulaukė laiško su pasiūlymu tekėti. „Suveikė lyg kokia bomba, – juokiasi Laima. – Žinoma, sulaukdavau vyrų dėmesio ir namuose, bet jie bijojo rimtai įsipareigoti. O Muhamedas, atrodė, to nuoširdžiai norėjo“.
Trečios viešnagės Egipte metu ji su Muhamedu teisininkų kontoroje pasirašė vadinamąjį „orfi“ susitarimą. Šioje šalyje gyventi „susimetus“ draudžiama. Policija gali gatvėje sustabdyti porelę, susikabinusią už rankų ir pareikalauti parodyti tokį kontraktą. Egiptui toks kontraktas, kuris pasirašomas pagal situaciją, sutarus sąlygas, vis dar įprastas. Jis populiarus tarp vietinių jaunuolių, neišgalinčių santuokai sutaupyti reikiamos pinigų sumos.
Santuoka dėl savęs
Tolimesnis pasiruošimas santuokai atėmė daug laiko. Laima būtinai turėjo pateikti išrašą iš Lietuvos bažnyčios, kad yra krikštyta. Šis mažas popierėlis buvo labai reikšmingas Egipte, be jo jiedu nebūtų susituokę arba šiaulietė būtų turėjusi priimti jų tikėjimą. Musulmonas negalėjo vesti pagonės. Kai dokumentai buvo surinkti, santuoka Egipte buvo oficialiai įregistruota.
„Kodėl būtinai norėjau ištekėti? – šelmiškai kvatoja moteris. – Dėl savęs. Kiekviena moteris nori vyro, kuris jai įsipareigotų. Man atsibodo „arbatiniai“ vyrai, kurie dažnai kviečia arbatos, tačiau bijo rimtų įsipareigojimų. Norėjau būti kažkieno žmona, ne vien drauge. Anksčiau sulaukdavau pasiūlymų tekėti iš lietuvių, tačiau vis išsigąsdavau, bet Muhamedui begaliniu noru būti kartu pavyko mane įtikinti“.
Laima lietuviais vyrais tikina nenusivylusi, bet lietuvaičiai prieš egiptiečius pralošia būdami labai uždari, nereikšdami savo jausmų, viską kaupdami savyje.
Pasaka baigiasi?
Laima prisipažįsta šiuo metu suprantanti, kad "lanksti" santuoka per atstumą jos netenkina, todėl svarsto galimybę skirtis. Sprendimą lėmė keletas dalykų.
Pirmiausias ir bene svarbiausias – Muhamedo žodžio nesilaikymas, kuris ją „varė iš proto“. Žadėjęs atvažiuoti į Lietuvą, kartu ne tik gyventi, bet ir rimtai prisidėti prie bendro biudžeto ir vedęs Laimą, jis liko Egipte, o ji – Šiauliuose.
„Gal kalta ir pati, nes aš norėjau, kad gyventume Egipte ir tikėjausi jį palenkti į savo pusę. Tačiau vėliau supratau, kad ir atvažiavęs į Lietuvą jis netaptų mūsų šeimos maitintoju“, – sakė moteris. Tokie šeimos santykiai dažniausiai realūs tik egiptiečiui vedant egiptietę, o ne europietę.
„Norinčiai ištekėti už egiptiečio ir gyventi Egipte jaunai moteriai siūlyčiau gerai pagalvoti. Nebent ji yra tvirtai pasiryžusi atsižadėti savo identiteto, pasaulėžiūros, priimti jų gyvenimo būdą. Reikėtų susimąstyti ir apie būsimus vaikus, kuriuos reikės auginti griežtai pagal islamo tradicijas. Čadros prievarta jos tikrai niekas nevers nešioti, tačiau tai įvyks natūraliai, savaime, jei ji norės pritapti, įtikti vyrui, nebūti aplinkinių badoma pirštais. Egiptas – ne silpniems žmonėms“, – neabejoja Laima.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KITONIŠKUMAS: Egipte vilioja kitoniškumas – šiltas klimatas, gausybė natūralaus šviežio maisto, vietinių atvirumas ir emocionalumas.
PAVOJUS: Jaunoms moterims šiaulietė Laima pataria prieš tekant už egiptiečių gerai pagalvoti, įvertinti savo ryžtą priimti visiškai kitokią kultūrą.
Komentaras
Sąlygos tarpkultūrinėms santuokoms – vis palankesnės
Socialinių mokslų daktarė, profesorė, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų dėstytoja Natalija Mažeikienė neabejoja, kad tarpkultūrinė santuoka turi šansų būti tvirta, jeigu sutuoktiniai sugeba išmokti dirbti kasdienį tarpkultūrinį darbą, daryti kompromisus, sugeba nedidinti konflikto dėl kultūrų susidūrimo:
– Tarptautinių santuokų skaičiaus didėjimas yra neišvengiamas reiškinys mūsų laikais, kai žmonės taip intensyviai keliauja, važiuoja mokytis, dirbti ir gyventi į kitas šalis. Natūralu, kad svetur jie įsimyli.
Didėjant tolerancijai ir įvairovei visuomenėje, stiprėjant teigiamam požiūriui į kitataučius, vis daugiau skirtingų kultūrų porų apsisprendžia susieti savo gyvenimus, sukurti tarpkultūrinę santuoką. Tokios santuokos pliusais galima laikyti tai, kad patiems sutuoktiniams atsiveria papildomos galimybės gyvenime, platėja jų šeimos, giminaičių ir draugų ratas, atsiranda gyvenimo būdo, ryšių įvairovė.
Nedrįsčiau teigti, kad tarpkultūrinės santuokos yra stipresnės nei monokultūrinės. Į tokio tipo santuoką iš pat pradžių reikėtų žiūrėti, kaip į ypatingo tarpkultūrinio pasirengimo, ypatingų tarpkultūrinių gebėjimų reikalaujančią situaciją – žiūrėti kaip į nuolatinį „tarpkultūrinį darbą“. Prie įprastų nesutarimų prisideda tarpkultūriniai skirtumai.
Su kokiais skirtumais ir problemomis susiduria tarpkultūrinės šeimos sutuoktiniai? Tai iš jų kultūros ir visuomenės ateinančios savitos, kitokios vertybės, maistas, moterų ir vyrų vaidmenys šeimoje ir visuomenėje, supratimas apie seksualumą ir lytinį gyvenimą, santykiai su draugais, socialiniai statusai, susiję su skirtingomis socialinės struktūromis sutuoktinių kultūrose ir jų šalyse, supratimas apie pajamas ir šeimos finansų valdymą, santykiai su giminaičiais ir uošviais, vaikų auklėjimo klausimai, kalba ir bendravimas, religija, gyvenimo būdas, požiūris į skyrybas ir panašiai.
Tarpkultūrinės santuokos neišvengia ir sunkumų, susijusių su skirtumais, kuriuos patiria tai pačiai kultūrai priklausantys sutuoktiniai – asmenybių, amžiaus, išsilavinimo, socialinės klasės, ideologinių nuostatų ir taip toliau.
Faktas, kad žmonės priklauso skirtingoms kultūroms, nereiškia, jog jie patirs kultūrinį skirtingumą kaip konfliktą. Juk žmonės skirtingai nubrėžia santykius su savo kultūra ir kultūrine bendruomene: vieni yra tradicionalistai, kiti nuosaikiai žiūri į tradicijas, treti – labai tarptautiški ir atviri. Yra didesnė tikimybė, kad kuo aukštesnis sutuoktinių išsilavinimas, tuo labiau jie bus tarpkultūriškai jautrūs, tuo nuosaikiau ir mažiau kategoriškai žiūrės į savo kultūros reikalavimus.
Vadinamoji mišri santuoka bus tvirta ir nekonfliktiška, jeigu sutuoktiniai sugebės atsiriboti nuo kategoriškų savo kultūros ir bendruomenės reikalavimų, mokės padaryti kultūrinių kompromisų. Prieš kiekvieną santuoką reikia tai įvertinti, pamąstyti ar sutuoktinis/ sutuoktinė galės daryti tokius kompromisus, ar aplinka (giminė, bendruomenė, visuomenė) leis tai jam/ jai padaryti.
Svarbu numatyti, kurioje šalyje tarpkultūrinė šeima gyvens – ar tai bus Lietuva, Vakarų šalis su dideliu kultūrinės, etninės ir socialinės įvairovės lygiu ar tai bus labai tradicinės kultūros šalis. Šie faktoriai taip pat lemia tokios santuokos sėkmę.
Užrašė Marina VISOCKIENĖ
Asmeninio albumo nuotr.
