Naujausios
Širdies ligoms būtina dietoterapija
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė Regina Galubauskienė išleido knygą „Širdies ligų dietoterapija. Patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“. Patyrusi praktikė žino, kaip pakeitus mitybos įpročius apsaugoti širdį.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Maistas yra vaistas
R. Galubauskienė sako, kad vieni, kurie ima rūpintis sveikata, kartais persistengia – pradeda laikytis griežtos dietos, būna fiziškai aktyvūs ir sumažina savo kūno masę net iki išsekimo. Kiti – valgo kaip valgę, neatsisako alkoholio, todėl pradeda tukti. Tiems, kurie nesilaiko tam tikrų subalansuotų medikamentinio gydymo ir dietinio gydymo rekomendacijų prognozės – prastos: galimi širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimai.
„Nieko dabar nenustebinsi, kad 30–40 metų įvyksta miokardo infarktas ar insultas. Staigi koronarinė mirtis jau ištinka ir dvidešimtmečius, ir vos vyresnius žmones“, – grėsmingus faktus vardina specialistė.
Atsiradus tokiems simptomams, kaip skausmas, spaudimas širdies plote, R. Galubauskienė ragina nedelsti, nes pirmos dvi valandos – lemtingos: „Skubėkite į ligoninę ar specializuotą skyrių, kur gali būti taikoma trombolizė, invazinė širdies procedūra – stentavimas ar šuntavimas, kurie išgelbsti gyvybę. Pati matau, kaip po šių procedūrų žmonės grįžta į visavertį gyvenimą – dirba įprastą darbą, būna fiziškai aktyvūs. Tačiau tokiu atveju reikia daugiau poilsio, dėmesio sau, ypač maistui, kuris valgomas.“
Bauginanti statistika
Širdies ligų statistika baugina – 55 procentai mirties atvejų Lietuvoje. Pagal šį rodiklį Lietuva Europoje pirmauja. 2006 metais nuo šių ligų Lietuvoje vidutiniškai kasdien mirė net po 67 žmones. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 metais 459800 žmonių gydėsi dėl hipertenzijos, 151808 sirgo koronarine širdies liga, 7000 patyrė ūmų miokardo infarktą.
Kaip to išvengti? Naujagimiams nereikia duoti cukraus, nelepinti saldumynais vaikų, kad neišsiugdytų potraukis jiems. Besaikis saldumynų vartojimas gali iš dalies lemti piktųjų kraujo riebalų – trigliceridų – kiekį.
Labai svarbu nenutukti, kad kūno masė būtų optimali ar ideali, nes antsvoris lemia cukrinio diabeto išsivystymą, o tai dar labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas ypač kenkia kraujagyslėms, alkoholio vartojimas didina trigliceridų kiekį kraujyje.
Fizinis aktyvumas bent 30 minučių per dieną gerokai sumažina rezistenciją insulinui, o tai – cukrinio diabeto prevencija. Pagal suomių mokslinių tyrimų duomenis, pusvalandis fizinio aktyvumo sumažina insulino rezistenciją 48 valandoms ir ypač tiems, kuriems jau yra sutrikusi gliukozės tolerancija. Tuo jie gali atitolinti cukrinį diabetą arba net jo išvengti. „Be to reikia sveikai maitintis ir vengti stresinių situacijų, vadovautis gera nuotaika ir optimizmu“, – sveikos gyvensenos receptą sako specialistė.
„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis
Esant širdies ir kraujagyslių ligai ar jos profilaktikai, svarbu normalizuoti bendro cholesterolio, trigliceridų kiekį.
„Blogojo“ cholesterolio kraujyje neturi būti per daug, nes jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi, sukelia kraujagyslių sustorėjimą, susiaurėjimą, o vėliau – širdies priepuolio ir insulto riziką.
„Gerasis“ cholesterolis prisijungia nereikalingą cholesterolį, nuneša jį į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. „Taigi, iš tiesų cholesterolis reikalingas, nes tai – pagrindinis kiekvienos ląstelės išorinės membranos komponentas, būtinas lytinių, antinksčių hormonų gamybai, kai kuriems riebaluose tirpiems vitaminams – A, D, E, K – įsisavinti ir yra tulžies rūgščių sintezės pirmtakas“, – pabrėžė R. Galubauskienė
Cholesterolį mažinančios dietos esmė – mažas bendras cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, iš dalies jas pakeičiant mono- ir polisočiaisiais riebalais ir didinant sudėtinių angliavandenių kiekį.
Sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys
Kuo daugiau riebalų sudėtyje yra sočiųjų riebalų rūgščių, tuo jie standesni, esant kambario temperatūrai (tai sviestas, kiaulės taukai, margarino dietologė nerekomenduoja). Sočiosios riebalų rūgštys vyrauja gyvūninės kilmės produktuose, todėl dietologė pataria rinktis liesus mėsos ir pieno produktus.
Didinti polinesočiųjų riebalų kiekį maiste padės jų daugiausia turintys augalinės kilmės aliejai – saulėgrąžų, kukurūzų, sojos pupelių. Mononesočiųjų riebalų daugiau turi alyvuogių ir rapsų aliejai. Optimalus – linų sėmenų aliejus, tik jį atidarius reikėtų laikyti šaldytuve ir kuo greičiau suvartoti, nes esant vos 4 laipsniams šilumos, šis apkarsta. Tai vienintelis aliejus, kurio sudėtyje yra Omega-3 riebalinių rūgščių.
Kitame „Sveikatos“ priede – apie maisto produktus ir patiekalus, rekomenduojamus sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KNYGA: Savo žinias ir praktiką gydytoja dietologė Regina Galubauskienė sudėjo į knygą „Širdies ligų dietoterapija. Patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“.