Naujausios
Parkinsono ligos priešas – teigiamos emocijos
Šiaulietis Zigmantas Dilda Parkinsono ligos kaprizus kenčia jau šešti metai. Vyriškis stengiasi smulkiais žingsneliais eiti pirmyn, kovoti su nuolat progresuojančia, nepagydoma Parkinsono liga. Svarbiausia jo veikla – padėti likimo draugams.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Liga suartina
„Kiek žmogus gali pakelti, nežino net jis pats, kol gyvenimas nepažeria išbandymų. Tada pamatai, kad tikroji stiprybė – ne pečių plotyje ir skambiuose žodžiuose. Kažkur giliai viduje glūdi tai, ko neįmanoma nusakyti kalba, pasverti ar pamatuoti. Vieniems šis jausmas padeda sugniužti nuo menkiausios nesėkmės, o kitiems – suteikia jėgų eiti pirmyn ir ištiesti pagalbos ranką savo likimo broliams“, – sako ponas Zigmantas. Jis tvirtai tiki, jog verta bendrauti ta pačia liga sergantiems žmonėms, nes gydytojas nepatiria to, ką išgyvena ligonis.
Tarpusavyje pasidalijama patirtimi, be to, kiekvienas pasijunta tarp savų. Tada nesvarbu, kad dreba kūnas, ar nepavyksta kažko padaryti, svarbiausia, kad niekas nebadys pirštais.
„Privalome atrasti stiprybės ir paklausti savęs, negi taip jau blogai? Reikia pagalvoti, kad ne vienas pasaulyje kenti, galbūt netoliese esantis žmogus kenčia dešimteriopai daugiau – nemato, nesikelia iš lovos, – sako pašnekovas. – Kai esi optimistas, kur kas lengviau pakelti gyvenimo negandas.“
Pritraukia kitų ligų
Pasak Z. Dildos, pirmieji penkeri ligos metai prilygsta aukso amžiui, nes liga leidžiasi valdoma.
„Man vis sakydavo – palauk, po penkerių metų pamatysi, ką liga gali“, – pamena vyriškis. Privalu laikytis griežto paros režimo, tvarkingai gerti vaistus, ir panašiai. Vėliau šis „medaus mėnuo“ baigiasi, nes Parkinsono liga nemėgsta būti viena – prisikviečia kitų ligų, nuo kurių apsiginti prireikia dar ir kitų vaistų.
Progresuojant ligai, idealiai parinkti vaistus – sudėtingas rebusas. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. „Laimei, turime nuostabų gydytoją neurologą Antaną Lukošaitį, kuris ne tik tinkamai parenka vaistus, bet ir mielai dalyvauja mūsų rengiamose konferencijose. Gydytojo dėka ligai valdyti išsikovojome modernesnių vaistų, kuriuos kompensuoja valstybė, – džiaugiasi ponas Zigmantas. – Tiesa, ne visose šalyse kompensacija vienodai suprantama. Pavyzdžiui, Italijoje jeigu valstybė nutarė kompensuoti, tai apie primokėjimus iš ligonio kišenės nė kalbos negali būti. O Lietuvoje už valstybės kompensuojamus vaistus ligoniams dar tenka nemažai primokėti“.
Judėti pirmyn padeda veikla
Ponas Zigmantas padeda organizuoti Parkinsono liga sergantiems žmonėms koncertus, išvykas, šventes, paskaitas. Jam smagiausia matyti, kai sunkia liga sergančių žmonių akys spindi besiklausant koncerto ar mėgaujantis gamta. „Tuomet suvoki, jog verta stengtis. Kažkada galbūt, kai pats nebegalėsi savarankiškai judėti, pačiam norėsis patirti tą patį“, – sako vyriškis.
Lietuvos Parkinsono ligos draugijos nariai tiesia ranką vienas kitam. Sergantys šiauliečiai aktyviai įsijungė į jau nebe pirmus metus besitęsiantį projektą „Nepalikit su negalia vienų“. Birželio 15-17 dienomis Šventojoje, sveikatos ir Parkinsono ligos centre „Energetikas“ vyks tarptautinis renginys, kuriame dalyvaus choras, šokių ansambliai, sergantieji Parkinsono liga bei jų globėjai. „Būdami draugėje nesijaučiame nei palikti, nei užmiršti“, – sako Z. Dilda, kviesdamas visus dalyvauti šventėje.
Parkinsono liga
Parkinsono liga – lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.
Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 metais savo straipsnyje aprašė tokių pacientų simptomus.
Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 procento žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Retai susergama iki 40 metų.
Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar koja, gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Drebėjimas matomas ramybės būsenoje, tam tikroje pozoje, sustiprėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant.
Judesiai tampa lėti, veido mimika skurdesnė, žmogus rečiau mirksi, mažiau šypsosi. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną.
Ligoniai gali jausti didesnį, nei anksčiau, nuovargį. Sulėtėja mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija.
Parkinsono ligos eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų būklės pablogėjimų bei pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Parkinsono liga nėra mirtina liga.
Autorės nuotr.
IŠBANDYMAI: Parkinsono liga sergantis Zigmantas Dilda ragina net ir sunkiausiomis akimirkomis nesiskųsti: „Reikia pagalvoti, kad ne vienas pasaulyje kenti, galbūt netoliese esantis žmogus kenčia dešimteriopai daugiau“.