Naujausios
Stebuklingo paparčio žiedo ieškojo Kupolinėse ir Joninėse
Šeštadienį švęsti trumpiausios metų nakties šiauliečiai ir miesto svečiai rinkosi prie Rėkyvos ežero ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Živilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ
vasara@skrastas.lt
Tradicinės apeigos
Atvykusius į Žaliūkų malūną prie Kupolinės vartų pasitiko muziejininkės,laikydamos ąsotį vandens ir lininį rankšluostį. Pro vartus žmonės žengė nusiplovę rankas – švarūs ir siela, ir kūnu.
Kupolinės, prisimenant senąsias tautos tradicijas, prie malūno vyko pirmą kartą. Nors oras buvo nevasariškas, kupoliautojai pynė vainikus, iš surinktų žolynų spėjo ateitį, vaišinosi apeigine duona ir gira, dainavo ir šoko prie šventinio laužo su muzikantais Antanu Pažarausku ir Henriku Kalinu.
Į šventę atvykęs šiaulietis Darius Spulginas su šeima Jonines švenčia kasmet. Ponas Darius nori parodyti vaikams, kaip švenčiamos tradicinės šventės, kad užaugę jie išsaugotų papročius.
Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Sigitos Milvidienės, Kupolinių šventės vardas kilęs nuo žodžio kupėti – augti, vešėti. Birželio mėnesį, saulės grąžos metu, kada trumpiausia naktis ir ilgiausia diena, buvo atliekamos deivės Kupolės ir jos dukros Rasos garbinimo apeigos.
Kupolės vardu, pasak S. Milvidienės, vadinami ir žolynai, renkami būrimui, ir augalai, kuriais puošiami apeiginiai šventės vartai.
Prie malūno „išaugo“ kupole vadinama šakota kartis, apipinta ir papuošta vainikais. Prie šios kupolės laimę bandė norinčios ištekėti merginos.
Palydėjus saulę, prie malūno užkurtas laužas.
Sveikino Jonus ir Janinas
Prie Rėkyvos ežero iš tolo pasitiko mašinų eilės. Tarp gausybės žmonių užkalbinome Joną Brideikį ir Janiną Mikulskienę. Varduvininkai kasmet švenčia savo vardines ir į šventę atvyksta pasipuošę ąžuolų lapų vainikais.
Pasak J. Mikulskienės, anksčiau varduvininkus pasitikdavo Jonų valso muzika ir dainos, skirtos jiems. Ponia Janina visada sulaukia šventinio laužo, eina namo tik jaunimui baigus šokti.
Po grupės DAR koncerto, scenoje pasirodė Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Auda“, kapela „Turava“.
Visi šventėje dalyvavę varduvininkai buvo pakviesti prie scenos ir pasveikinti. Burtai lėmė, kad rėmėjų dovanotą pirties krosnelę laimėjo Janina Kriščiūnienė.
„Vardas man buvo nulemtas prieš gimstant. Naktį, prieš man gimstant, močiutei prisisapnavo, kad ji išeina, o po savęs palieka Janytę. Mama nežinojo, kad močiutė miršta, tačiau ji mirė, kai aš gimiau,“ – sakė laimėtoja.
Janina Devėnienė šventėje dalyvavo pirmą kartą. „Mama buvo lietuvė, tačiau gimė Leningrade, Rusijoje. Turėjo draugę Niną. Prieš išvykstant į Lietuvą jos susitarė, kad viena kitos vardu pavadins savo vaikus. Kai aš gimiau, mama vis galvojo, kaip mane pakrikštyti. Nusprendė, kad bus Janina. Šį vardą galima sutrumpinti ir vadinti Nina. Taip mane ir vadino ilgą laiką“, – prisiminimais dalijosi ponia Janina.
Pasveikinus varduvininkus, scenoje pasirodė Edmundas Kučinskas, kūno dizaino ir judesio studijos „Gylys“ sportininkai, grupė „Pinup Girls“. Saulei leidžiantis, uždegtas Joninių laužas.
Artėjant vidurnakčiui dangų virš Rėkyvos ežero nušvietė fejerverkai.
Jono TAMULIO nuotr.
TRADICIJA: Jonas ir Janina Rėkyvoje Jonines švenčia jau 13 metų.
SIMBOLIS: Už Žaliūkių malūno vartų visi paliko rūpesčius, nusiplovė rankas ir atvyko į šventę švarūs ir kūnu, ir siela.
SPĖJIMAS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė ateitį spėjo iš surinktų augalų.
RINKIMAS: Reikėjo kas devynis žingsnius skinti po žolę ir susirinkti Kupolės puokštę iš devynių žolynų.
GĖLYNAI: Iš augalų pinti vainikai, kurtos puokštės, spėta ateitis.
KUPOLĖ: Prie Žaliūkių malūno „išaugo“ kupole vadinama šakota kartis, apipinta ir papuošta vainikais.
ŽALUMA: Vainikais buvo išpuoštos Žaliūkių malūno ir sūpynės, ir lipynės.
ISTORIJA: Janinos Kriščiūnienės vardą susapnavo močiutė.
ŠVENTĖ: Nors oras nelepino šventės dalyvių, jų prie Rėkyvos ežero susirinko gausiai.
