Naujausios
Ką valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
Praeitame „Sveikatos“ priede ("Šiaulių kraštas“ 2012-06-12) Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė Regina Galubauskienė patarė, kaip pakeitus mitybos įpročius apsaugoti savo širdį. Šį kartą – apie vertingus maisto produktus ir patiekalus sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Duona ir kiti miltiniai gaminiai
Geriausiai tinka juoda, ruginė ar kvietinė duona be druskos, pagaminta iš rupaus malimo miltų su selėnomis ir grūdais. Sausainiai, pyragai turėtų būti valgomi nedažnai ir tik kepti iš neriebios tešlos. Vartotini makaronai, bet geriau tie, kurie gaminti be kiaušinio.
Sriubos
Valgomos vegetariškos (daržovių, kruopų, makaronų) ir pieniškos sriubos. Kartą ar du per savaitę galima išvirti liesos mėsos ar žuvies sultinio. Retkarčiais galima pasilepinti saldžia (džiovintų vaisių, kurie yra kalio šaltinis) sriuba.
Mėsa
Vertingiausia – liesa vištiena, kalakutiena (be odelės), laukinių paukščių mėsa. Vartotina 2–3 kartus per savaitę. Dėl riebumo nerekomenduojama antiena, žąsiena.
Raudona mėsa turi būti ribojama. Ją gydytoja dietologė pataria valgyti vos 1–2 kartus per savaitę ir tik liesą šios mėsos filė – jautieną, žvėrieną, triušieną. Itin retai ir nedideliais kiekiais galima valgyti neriebią kiaulieną, veršieną, labai saikingai – „šlapias“ dešras ir dešreles, ypač vengti rūkytų mėsos gaminių. Nerekomenduojama valgyti pirkto mėsos faršo, subproduktų – kepenų, smegenų, inkstų, širdžių, liežuvių, nes juose gausu cholesterolio.
Žuvis
Siūloma valgyti neriebią žuvį: sterką, menkę, lydeką, lašišą, tuną, plekšnę, upėtakį, vėgėlę, retkarčiais – gerai mirkytą silkę. Reikia vengti ungurių, ikrų. Jūros žuvies, gausios įvairių mikroelementų ir organinio jodo, patartina valgyti mažiausiai du kartus per savaitę.
Pienas ir jo produktai
Liesas pienas turėtų būti 0,1–1 procento riebumo, liesas kefyras, rūgpienis, jogurtas – 0,2–1 procento, varškė – 0,5 procentų. Tinka beprocentinis liesas lietuviškas sūris, taip pat pasukos, išrūgos.
Aliejus ir kiti riebalai
Rekomenduotina aliejaus, ypač alyvuogių, paros norma – 1 ar 2 valgomieji šaukštai. Jį galima naudoti ir kepimui. Nerafinuotas saulėgrąžų aliejus tinka mišrainėms. Linų sėmenų aliejuje gausu Omega-3 riebalinių rūgščių.
Gyvulinės kilmės riebalai, kurie gali būti užslėpti mėsos, pieno produktuose, turėtų sudaryti pusę visų suvartojamų riebalų. Grietinę R. Galubauskienė siūlo rinktis 12 procentų, 15–17 procentų riebumo fermentinio sūrio reikėtų valgyti po nedaug ir retai. Sviestą specialistė siūlo vartoti tik natūralų ir mažais kiekiais – ne tepti, o patiekalams pagardinti.
Kiaulės, paukštienos taukų, jautienos lajaus, kepimo riebalų, palmių aliejaus, majonezo reikėtų atsisakyti.
Kiaušiniai
Nors kiaušiniuose yra cholesterolio, retkarčiais gydytoja dietologė jų paskanauti vis dėlto pataria. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis labiausiai rekomenduojamas baltyminis omletas.
Daržovės, vaisiai ir uogos
Per dieną rekomenduojama suvalgyti iki 400 gramų daržovių (neskaičiuojant bulvių) – ir natūralių, ir troškintų, taip pat apie 280 gramų vaisių ir uogų. Optimaliausios daržovės – įvairūs kopūstai, Pekino ir kitos salotos, pomidorai, morkos, svogūnai, porai, česnakai, agurkai. Bulvėse gausu kalio, tačiau iš jų gaminama košė turi būti be priedų. Jei nepučia vidurių, rekomenduojama valgyti po truputį ankštinių daržovių – žirnių, lęšių, šparaginių ir paprastų pupelių.
Iš vaisių ypač naudingi obuoliai, svarainiai, apelsinai, citrinos, persikai, bananai, slyvos. Tinka žemuogės, braškės, turinčios kalio, avietės, turinčios medžiagų, kurios pasižymi antisklerotinėmis savybėmis. Juodieji serbentai didina kraujagyslių elastingumą. Taip pat tinka baltieji serbentai, agrastai, aktinidijos, erškėtuogės, raudonosios vynuogės. Galima gerti obuolių, pomidorų, morkų, slyvų, juodųjų serbentų, apelsinų, abrikosų, granatų sultis. Nedideliais kiekiais vartotini avokadai ir konservuoti vaisiai.
Riešutai
Tai baltymų ir polinesočiųjų riebalų šaltinis. Migdolai, pistacijos, graikiniai ir lazdyno riešutai turėtų būti vartojami saikingai, nes jie – kaloringi. Reikėtų atsisakyti kokoso riešutų, turinčių sočiųjų riebalinių rūgščių.
Kruopos
Tinkamiausios – avižinės kruopos, turinčios antisklerotinį poveikį. Grikiai – baltymų šaltinis. Daug skaidulų turi perlinės ir miežinės kruopos. Kvietinių kruopų R. Galubauskienė pataria vengti, nes jos gali pūsti vidurius.
Gėrimai
Skysčių per dieną turėtų būti išgeriama 1–2 litrai. Tinka vanduo, arbata (ypač žalioji), šviežių vaisių, daržovių sultys. Nedideliais kiekiais leistina kava, alkoholiniai gėrimai. „Svarbiausia – vengti gazuotų ir spalvotų gėrimų su aromatinėmis ir skonį reguliuojančiomis medžiagomis, pramoniniais saldikliais“, – akcentavo specialistė.
Saldymynai ir druska
Cukraus reikėtų atsisakyti arba jį keisti saikingai vartojamu medumi. Vertėtų riboti ir suvalgomo šokolado kiekį, geriausia rinktis juodąjį. Nerekomenduojami riebūs tortai, pyragaičiai, kremai, riebūs ledai.
Druskos užtektų gaunamos su maisto produktais. Būtina atsisakyti rūkytų, konservuotų produktų, jei nenorima, kad juose esanti druska didintų kraujospūdį.
Parengė Marina VISOCKIENĖ
Redakcijos archyvo nuotr.
VALGYMAS: Gydytoja dietologė Regina Galubauskienė, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, primena, kad per dieną būtini trys pagrindiniai valgymai (su daržovėmis) ir 2–3 užkandžiai: vaisiai, uogos, jų sultys, pasukos ar liesas jogurtas. Svarbu – nepersivalgyti.