Automobiliai galėjo kvepėti blynais

Automobiliai galėjo kvepėti blynais

Automobiliai galėjo kvepėti blynais

Jeigu jūsų dyzeliniam automobiliui baigėsi kuras, o šalia yra tik maisto prekių parduotuvė – galite įsipilti į baką aliejaus. Tikrai pasieksite kelionės tikslą, o praeiviai dairysis, kas blynus kepa. Tai ne stebuklai, bet numarinta alternatyva naftininkų verslui. Lietuvoje ekologišką kurą išstūmė žymėtas dyzelinas.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

Iki šiol pila į traktoriaus baką

Po kelių vyriškų pokalbių garažuose paaiškėjo, kad dyzeliniai varikliai puikiai veikia varomi panaudotu maistiniu augaliniu aliejumi. „Tik perkošk kelis kartus. Vasarą gali ir vien aliejumi važiuoti, o žiemą – skiesk per pusę su dyzelinu“, – patarė vairuotojas Vaidotas.

Kitiems vairuotojams tokia mintis atrodo „vaikų žaidimas“. Mašina, anot jų, turi kvepėti benzinu arba „saliarka“, o ne dujomis ir blynais.

Įmonė „Telšių bioenergija“ spaudžia augalinį aliejų. Ūkininkė Vilma Blažienė, „Telšių bioenergija“ vyriausioji buhalterė, sako, kad ir dabar į savo traktorių „Belorus“ pila aliejaus – maišo per pusę su dyzelinu.

Prieš gerą dešimtmetį, anot jos, buvo palankios sąlygos alternatyviam kurui. Ūkininkai pradėjo auginti daug rapsų. Telšiuose net autobusai važiuodavo varomi aliejumi. Ūkininkai į senesnius traktorius drąsiai pildavo net neskiestą aliejų. Į naujesnius pilti retas rizikuodavo – bala žino, gal elektronikai pakenks?

V. Blažienė pamena, kad į mikroautobusą „Ford“ buvo prisipylę gryno aliejaus. Nuvažiavo iki Kauno ir sėkmingai grįžo. Į svečius pas ūkininkę kartais užsuka vilnietis su senutėliu „mersedesu“, varomu aliejumi.

Žaidimas baigtas

Ūkininkės nuomone, alternatyvaus ir ekologiško kuro pramonė buvo išguita. Pamena vieno žemės ūkio ministro žodžius, jog kiekvienoje pašiūrėje fabrikai nebus statomi. Taip buvo kalbama apie alternatyvaus kuro pramonę.

Buvo pradėjusi veikti ir kompensavimo sistema. Jeigu ūkininkas parduodavo aliejų kurui, jam valstybė už tai šiek tiek kompensuodavo.

Naftos pramonė su valstybe pasiūlė savo „alternatyvą“ – žymėtą dyzeliną, kuris šiuo metu kainuoja 3,12-3,18 lito už litrą. „Švaraus aliejaus kurui pigiau nepasigaminsi, – pripažįsta V. Blažienė. – Man iki šiol kelia įtarimą. Tiek seminarų buvo skaitoma ir viskas nutilo. Matyt, kažkam naudinga“.

Jos skaičiavimu, išspausti aliejaus litrą kainuoja apie 3 litus – plius PVM. Kone visa „žaliojo“ kuro kaina. Pastebi, kad aliejaus kaina visada buvo „surišta“ su kuro kaina. Vos pabrangsta dyzelinas, skubama branginti ir aliejų. Ar kad vyrai, užuot sukę į degalinę, nepradėtų statinėmis pirkti aliejaus?

V. Blažienė tikina, kad panašus likimas ištiko ir kitą alternatyvų ekologišką kurą – spiritą. Telšiuose stovi užkonservuota spirito gamykla, į kurią jau nemažai yra investuota.

Panaudotas aliejus gali būti perdirbamas

Paskambinus kelioms didžiausioms Šiaulių kavinėms, paaiškėja, jog visos panaudotą aliejų atiduoda jį surenkančioms įmonėms. Šios išduoda dokumentą. Pasirodo, tai ne tik puikus kuras, bet ir sunkiai yranti buitinė atlieka, reikalaujanti utilizavimo.

Vieno greito maisto restorano direktorius paaiškino, kad aliejų surenka pati restoranų tinklo vadovybė, veža į Estiją ir perdirba į transformatorinę alyvą.

Aliejus varikliui nepakenkė

Šiauliuose automobilius remontuojančio autoserviso vadovas Giedrimas Buiša  su bendradarbiais atliko eksperimentą – važinėjo po miestą grynu aliejumi, o vėliau tikrino: „Tik blynais kvepėjo, tačiau variklis dirbo puikiai. Žinau žmonių, kurie, pildami aliejų, apkeliavo visą Europą ir automobiliui nieko nenutiko.“

Mechanikai sako, kad aliejaus pašildymo įranga automobiliams daug nekainuoja. Pakanka nuo akumuliatoriaus iki kuro padavimo vamzdelių nuvesti laidus. Šie kaista, o pašildytas aliejus tampa skystesnis.

„Rimtos“ aparatūros ir atskiro kuro bako už keletą tūkstančių litų jau niekas nerekomenduoja montuoti. Žiemą patariama aliejaus į baką nepilti visai.

Pažaidė ir metė

Panaudotą aliejų superkančios įmonės jį išvalo, perdirba ir eksportuoja į užsienį. „Plačiam panaudojimui“, – sako vienos iš tokių įmonių – UAB „Biomotorai“ – direktorius Donatas Karanauskas.

Direktorius pasakojo, kad prieš keletą metų bandė „užkurti“ alternatyvaus kuro įmonę. Valė aliejų, o automobiliams įrenginėjo specialią įrangą. „Nutraukėme tą veiklą, nes ji technologiškai nepasiteisino. Varikliuose lieka įvairių nuodegų. Naujiems automobiliams tai netinka, o į senus dėti 3000 litų kainuojančią įrangą irgi neapsimoka“, – paaiškino D. Karanauskas.

Automobiliai į aliejų reagavo įvairiai. Vieni dūmijo, kitų elektronika neatpažindavo kuro.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SVAJONĖ: Kol kas belieka tik pasvajoti, kad iš rapsų išspaustas aliejus civilizuotai tekės į mūsų kuro baką.

ALTERNATYVA: Kai kas į savo automobilius pila aliejų, skiesdami perpus su dyzelinu. Sako, puikiai važiuoja. Alternatyva neišsiplėtė, todėl kol kas kuro kolonėlėse – tik tradiciniai degalai.

Magnatai ir alternatyva

Alternatyvaus kuro šalininkus ir naftos magnatus intrigos ir nesutarimai lydi per amžius. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Rudolfas Dyzelis, kuris nemėgo benzinu varomo „Benz“ variklio, sukūrė kitokį, varomą riešutų aliejumi. Kai pagaliau jo variklis buvo plačiai pripažintas, R. Dyzelis paslaptingai žuvo. Jis, plaukdamas laivu per La Manšo sąsiaurį, po vakarienės atsisveikino ir nuėjo į savo kajutę. Kitą rytą jo niekas negalėjo rasti. Po dešimties dienų jo kūną rado prie Olandijos krantų.

Pasaulyje jau yra susikūrusios bendruomenės, kurios vadina save „fryganais“. Tokių bendruomenių nebūna vargingose šalyse, tačiau ten, kur kasdien išmetama milijonai tonų maisto, jos veikia.

Tai dažniausiai studentiško amžiaus jaunuoliai, iš idėjos besimaitinantys konteineriuose rastu maistu. Į savo namelius ant ratų jie pila greito maisto restoranų aliejų.