Naujausios
Užsieniečiai kepė lietuvišką duoną
Ketvirtadienio vakarą Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, svečiai iš Latvijos, Turkijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos bei Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos kepė duoną. Malūne vyko trečiasis tarptautinio projekto „Kaip muziejai, galerijos, bibliotekos, archyvai gali prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą“ susitikimas.
Gintarė VALUCKYTĖ
vasara@skrastas.lt
Duoną laimino maldomis
Svečiai, savo šalyse dirbantys muziejuose, bibliotekose, archyvuose, dieną lankėsi Šiaulių universiteto bibliotekoje, Ch. Frenkelio viloje. Ne mažesnį susidomėjimą jie rodė vakare atvykę į Žaliūkių malūnininko sodybą.
Penkiolika užsieniečių pamatė, kaip malami grūdai, džiaugėsi pabuvoję malūno kepurėje, arčiau sparnų.
Susėdę pirkioje prie stalo, svečiai susidomėję stebėjo šeimininkę, kuri ruošėsi kepti tradicinę lietuvišką duoną.
Pasiraičiusi rankoves, ji glostė jau suminkytą tešlą ir šnekėjo: „Tešlą motinėlė laimindavo maldomis, linkėdavo sveikatos tiems, kurie ją valgys, paviršiuje ranka įspausdavo kryžių“.
Kepė savo duoneles
Šeimininkė visus pakvietė medinėje geldelėje nusiplauti rankas ir iš mažų tešlos gabaliukų susiformuoti savo kepalėlį. Ir seniau motinėlė iškepdavo tiek mažų kepalėlių, kiek šeimoje būdavo mažų vaikų, juose penkiais pirštais įspausdavo katino pėdutę ar kitą ženklą.
Svečiai nedrąsiai pakilę nuo stalo rankose kočiojo tešlą. Skulptoriaus iš Turkijos delnuose nedelsiant susiformavo žmogaus veidas, kiti įspaudė savo vardų inicialus ar kryželius. Užsienio svečiai su pagarba ir džiaugsmu susipakavo pačių susikurtus kepalėlius lauktuvėms.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai Kristina Mikliuvienė sulaukė komentarų apie neįprastą juodos duonos skonį, nes italai, turkai, prancūzai iki šiol buvo ragavę tik baltos.
Italai liko sužavėti pirkios atmosfera, edukacinės programos vedėjos-šeimininkės šiltumu, didelį įspūdį jiems paliko, su kokia pagarba ir meile kepama duona.
Jono TAMULIO nuotr.
KEPALĖLIAI: Kiekvienas svečias susikūrė savo duonelę.
PAUKŠTIS: Šeimininkė suformavo paukštelį – duonos kepalėlį, skirtą šeimos vaikui.
ŠEIMININKĖ: Duoną šeimininkė dėjo ant medinės ližės.
