Naujausios
Tarėsi Baltijos šalių agronomai
Dvi dienas Radviliškyje vykusioje Baltijos šalių agronomų konferencijoje kalbėta apie Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką, dalytasi patirtimi, kalbėta apie agronomijos studijas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Domėjosi patirtimi
Jau daugiau nei dvidešimt metų graži bičiulystė sieja trijų Baltijos šalių kelių rajonų agronomus. Radviliškio rajone vykusioje konferencijoje dalyvavo specialistai iš Raplos ir Piarnu (Estija), Kuldygos (Latvija) ir Šiaulių bei Radviliškio rajonų.
Daugiausia dėmesio buvo skirta žemės ūkio produkcijos augintojų ir perdirbėjų glaudesniam bendradarbiavimui, galimybėms patiems augintojams steigti perdirbimo įmones.
Konferencijos dalyviai apsilankė Felikso ir Vyganto Šlėvių sodininkystės ir uogininkystės ūkyje, kuriame patys ūkininkai ne tik augina bei parduoda šviežią produkciją, bet ją ir perdirba.
Svečiams iš Estijos ir Latvijos paliko įspūdį produkcijos saugyklos, šaldytuvai, kuriuose saugomos užšaldytos uogos, šokinio užšaldymo kameros, stebėjo juodųjų serbentų užšaldymo procesą, apsilankė serbentyne, kuriame jau nuimtas derlius. Ūkyje ne tik užšaldomos uogos, rudenį iš obuolių ir kriaušių gaminami traškučiai.
Apsilankę Sigito Krivicko įmonėje „Fasma“ konferencijos dalyviai susipažino su įmonės veikla, kruopų ir kitos produkcijos gamyba. Svečius sudomino tai, kad įmonė užsiima ne tik produkcijos perdirbimu, bet ir auginimu. Keturiose rajono vietose 1300 hektarų plote augina grūdines kultūras, reikalingas kruopų gamybai, baigia įrengti saugyklas, kuriose tilps 15 tūkstančių tonų grūdų.
Svečius nustebino ir tai, kad įmonėje – gamybos ciklas be atliekų. Nuo kruopoms gaminti likusios atliekos panaudojamos kiaulėms šėrti. Jų bendrovė laiko beveik pusšešto tūkstančio.
„Yra ko pavydėti“
Po apsilankymo F. ir V. Šlėvių sodininkystės ir uogininkystės ūkyje Estijos žemės ūkio produkcijos gamintojų sąjungos pirmininkas Viktoras Sartakovas sakė, kad Estijos žemdirbiams tikrai yra ko pavydėti.
„Estijoje uogininkystė nėra tokia populiari ir nėra galimybių konkuruoti su pigesne įvežama produkcija, nėra tokių sandėlių. Kol kas mūsų žemdirbiai didesnį dėmesį skiria tik bulvių saugojimui, produkcijos iš jų gamybai, kai kurių daržovių perdirbimui. Estijos žemdirbiai daugiau užsiima gyvulininkyste, tačiau pieno ūkis kasmet vis mažėja. Beveik visos sulčių gamybos įmonės yra parduotos užsieniečiams ir naudoja ne vietinę, o atvežtinę žaliavą“, – sakė jis.
Pasak svečio, tik 2014 metais turėtų vėl atsirasti estiškos įmonės.
„Krašto žinių“ pakalbinta agronomė iš Kuldygos Aldona Zyderė sakė, kad neigiamos įtakos žemės ūkio vystymui turėjo ir administracinio suskirstymo reforma, kai iš 21 rajono Latvijoje buvo sukurta per šimtą valsčių.
„Šalyje išliko tik stambūs ūkiai, tačiau 10-20 hektarų dirbantiems ūkininkams išgyventi sunku. Kasmet mažėja laikomų gyvulių, todėl mažinami ir pasėlių plotai. Ūkininkams neapsimoka laikyti gyvulius, nes jų atsisakius gaunamos nemažos išmokos. Apie tokias saugyklas mums tik pasvajoti. Geresnių saugyklų nemačiau nei Olandijoje, nei Švedijoje, nei Vokietijoje“, – sakė ji.
Specialistų poreikis
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis supažindino su universiteto istorija, Agronomijos fakulteto studijų programomis, universitete ruošiamomis specialybėmis.
Pasak jo, populiaru tampa ir tai, kad pagal studijų programas 80 procentų studijos programos apmoka valstybė, o 20 – darbdavys. „Taip mes iš karto savo absolventams duodame trejų metų įdarbinimo garantiją“, – sakė dekanas, kalbėdamas apie studijų programas.
Pasak jo, Lietuvoje agronomų trūksta, nes tik 77 procentai pradėjusių mokslus juos baigia.
V. Pranckietis užsiminė, kad tam įtakos turėjo ir tai, jog agronomams sunku būdavo rasti darbo, tačiau dabar padėtis keičiasi ir ūkininkai pradėjo suprasti, jog be agronomo negalima pasiekti gerų rezultatų.
„Reikia, kad vienas agronomas prižiūrėtų ne tūkstantį ar kelis tūkstančius, o šimtą hektarų. Tik tuomet žemės ūkyje galima pasiekti gerų rezultatų“, – sakė dekanas.
Autoriaus nuotr.
ŠALDYTUVAI: Konferencijos dalyviai apžiūrėjo šaldytuvą, kuriame saugomos užšaldytos uogos.
IŠVYKA: Apsilankę Felikso ir Vyganto Šlėvių sodininkystės ir uogininkystės ūkyje klausėsi Felikso Šlėvės (viduryje su kepure) pasakojimo apie verslo pradžią bei sunkumus.
NUOMONĖ: Agronomė iš buvusio Kuldygos rajono Aldona Zyderė sakė, jog geresnių uogų saugojimo sąlygų nematė ir Skandinavijoje ar Vakarų Europoje.
SVEČIAS: Estijos žemės ūkio produkcijos gamintojų sąjungos pirmininkas Viktoras Sartakovas (dešinėje) sakė, kad Estijos žemdirbiams tikrai yra ko pavydėti.