Naujausios
Numiršti ir nežinai, kodėl?
Prieš porą metų atlikta medicinos reforma šiandien į Akmenės kraštą neša gydymo problemas ir mirtis. Nors Sveikatos apsaugos ministerijos šulai, piršdami tą reformą, garantavo, kad, pavyzdžiui, insulto ištiktas akmeniškis bus pradėtas gydyti per valandą.
Dabar kitaip – tas vadinamasis auksinis laikas pailgėja kelis kartus. Tad ir nuveda į kapus.
O kai artimieji pabando sužinoti apie to kelio pėdsakus – turi įveikti daugybę kliūčių.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
***
Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi moteris, įtarianti, jog jos vyras mirė dėl aplaidumo medicinoje.
Tokiai prielaidai pakako vienintelio fakto – žmogų ištiko insultas, o į ligoninę paguldytas gydyti tik po septynių valandų. Per septyniskart ilgesnį laiką, negu reikia šiai ligai sėkmingai gydyti.
Būtent tai įmanoma, jei laikomasi auksinės valandos taisyklės – kai per tiek laiko ligonis pristatomas į ligoninę ir pradedamas intensyviai gydyti.
Tiesa, iš pradžių medikai gelbėjo sklandžiai: greitukė atlėkė skubiai, Naujosios Akmenės ligoninės gydytojas nustatė diagnozę ir išsiuntė į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
Nepriėmė. Konstatavo, kad ligonis yra sąmoningas, stabilios būklės. Nors buvo sutraukta viena kūno dalis. O medikai ramino ligonį atlydėjusią žmoną: „Viskas praeis“.
Bet moteris matė, kaip silpsta jos žmogus. Todėl ryžosi įtikinėti medikus, kad būtina gydyti ligoninėje.
Tad kai greitosios medicinos pagalbos automobilis dar kartą atvežė akmeniškį į jo miesto ligoninę, žmona maldavo gydytojų malonės. Vietinės palatos neatrodė patikimos, nes Vyriausybė yra panaikinusi reanimacijos skyrių Naujojoje Akmenėje.
Ir daktaras parašė antrą siuntimą tam pačiam ligoniui. Tik šįkart į kitą ligoninę – Mažeikiuose.
Ir ten priėmė. Bet jau buvo praėjusios septynios ligos valandos. Galiausiai jos įveikti nepavyko. Aštuntą dešimtį perkopęs vyras mirė.
***
Velionio žmona panoro sužinoti, kaip medikai gydė.
Kaip ji pati sakė, yra paprasta moteris, kuriai būtų nelengva kalbėtis su protingais žmonėmis daktarais, todėl apsisprendė kreiptis į žiniasklaidą. Nes vertina jos paskirtį – viešinti ir įtartinus faktus.
„Šiaulių kraštas“ pirmiausia kreipėsi į Naujosios Akmenės gydymo įstaigą, kur dirba velionio šeimos gydytoja, tad ir saugoma ligos istorija. Jos reikėjo laukti apie mėnesį.
Tačiau po tiek laiko šios įstaigos vadovas telefonu pareiškė neteiksiąs žiniasklaidai informacijos.
Tada moteris pati nuėjo pas vadovą, kartu su žurnalistu.
Bet pokalbis neįvyko. Medikas pareiškė, kad kalbėsis tik su velionio žmona. Net neatsakė į klausimą, ar ji po pokalbio galės gauti dokumento kopiją.
Moteris nepanoro kalbėtis, užvėrė daktaro duris, taip įvertindama situaciją: „Jie vistiek pasakys, kaip jiems geriau“.
***
Akmeniškė vis dėlto ryžosi išnaudoti dar vieną šansą – kreiptis į patį sveikatos apsaugos ministrą, kai jis atvyko į susitikimą su medikais Naujosios Akmenės ligoninėje. Paaiškėjo, kaip taikliai ironizavo viena kolegė, kad norint perskaityti paciento ligos istoriją, formalumų bus daugiau nei numirti.
Ministras nurodė, kad geriausia velionio žmonai įteikti prašymą atlikti gydymo istorijos tyrimą.
Ministrui sakyta, kad niekas neprašo tirti, niekas nesiskundžia. Neprašoma paaiškinimų. Tereikia išvysti daktarų įrašus popieriaus lape.
Tada ministras vėl bedė į kitą formalumą – būtina įteikti rašytinį prašymą susipažinti su ligos istorija.
Dar pridūrė, kad gali jos ir nepamatyti. Jei bus nuspręsta netenkinti prašymo.
Ministras prakalbo ir apie savo įtaką: net jis galėtų perskaityti istoriją ir ją komentuoti suinteresuotai velionio žmonai, tik tada, kai ji pati parašys prašymą. Mat tokie įstatymai.
***
Atrodytų, kad paprastam žmogeliui belieka taikstytis su faktu, kad medicinos numarinto žmogaus ligos istoriją apkasa įstatymai.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kaip mirtimi baigėsi ne viena poreforminė medicinos pagalba. Tas publikacijas Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, pasirodo, skaitęs.
Ir ne tiktai. Kaip Naujojoje Akmenėje sakė ministras, jo vadovaujamoje įstaigoje „kiekvienas atvejis nagrinėjamas, vertinama, ar tai susiję konkrečiai su reforma arba su reformos padariniais“.
O koks rezultatas? Štai ką pareiškė ministras R. Šukys: „Galiu atsakingai pasakyti, jog nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai būtų susiję konkrečiai su reformos pasekmėmis“.
Tad ar reikia tokio tyrimo Akmenės rajono gyventojai? Kurios vyras su insulto požymiais į ligoninės palatą pateko tik po septynių valandų, nors buvo atvežtas per valandą. Galiausiai namo nebegrįžo.
***
Ir dar prisiminkime taip pat iš Sveikatos apsaugos ministerijos girdėtą įtikinėjimą prieš pustrečių metų. Tada, kai buvo nuspręsta Naujosios Akmenės ligoninėje uždaryti reanimacijos skyrių, o „Šiaulių kraštas“ domėjosi tokio sprendimo pasekmėmis. Tad primename tada dienraštyje spausdintą interviu su Sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene.
– Apibūdinkite galimą gydymo situaciją pagal konkretų pavyzdį. Tarkim, man šią minutę pasireiškia pirmieji insulto požymiai. Man nuo redakcijos iki ligoninės yra keli šimtai metrai, ir per kelias minutes atsidurčiau ligoninės palatoje. Kai Naujojoje Akmenėje nebeliks reanimacijos skyriaus, iki artimiausios ligoninės tektų važiuoti daugybę kartų ilgiau.
– Galioja vadinamos auksinės valandos laikas. Svarbu per valandą atlikti tam tikrus veiksmus. Per tiek laiko Akmenės rajono gyventojas tikrai turi būti nugabentas į ligoninę ir pradėtas gydyti. Ištiktam insulto ligoniui yra svarbu ne suteikti reanimaciją, o atkimšti smegenų kraujagyslę. Ir tai įmanoma tik didžiosiose gydymo įstaigose. Jeigu insulto ištiktas ligonis pralaikomas rajonuose teikiant reanimaciją ir prarandamas laikas atkišti kraujagyslę, tai žmogus lieka invalidas.
Didžiosioms ligoninėms yra prievolė žaliuoju koridoriu priimti ligonį, kuriam medikai nustatė besivystančio insulto požymius. Žaliajam koridoriui veiks ir Šiaulių ligoninė, kadangi ji yra respublikinio lygio.
Dabar rajonų ligoninės kalba, kad neįmanoma iš tų ligoninių pacientų perkelti į didžiąsias, nors yra būtinybė. Žaliojo koridoriaus principas nebesudarys tokių problemų, nes ligonis iškart turės būti pristatomas į aukštesnio lygmens gydymo įstaigą.
– Ir vis dėlto, kaip rajono gyventojas galės konkrečiai išnaudoti to žaliojo koridoriaus galimybes?
– Pagal ligos pobūdį yra įvairūs kritiniai laikai. Kai kada pagalbą privalu suteikti ir per tris ar šešias valandas. Kuomet yra kelios gydymo įstaigos, galinčios suteikti tą pačią paslaugą, tai pacientas turės teisę rinktis į kurią įstaigą būti transportuojamas. Kritiškos būsenos ligonis, kai neturi sąmonės, tai jis vežamas į artimiausią reikiamą ligoninę. Bet jeigu ištiko infarktas, ligonis gali pasakyti, kur jis nori būti nuvežtas.
Jei rajono gyventojui reikalinga intervencinė kardiologija, jis greitosios medicinos pagalbos ekipažui galės pareikšti, kur turi būti vežamas iš trijų tokiam gydymui skirtų ligoninių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
***
Taip, praėjo apie pusantrų metų, o prieš tiek laiko iš solidaus posto skambėję svarūs argumentai yra subliuškę lyg oro balionai, Tik nebuvę pripūsti, o vien pučiami.
Juk svarbu buvo atlikti sveikatos reformą, o kiek už ją reikės mokėti žmonių sveikatos sąskaita – neskaičiuota. Ir net sudėtinga sužinoti. O jei bandoma, tai rezutatas neįtikėtinas: su reforma nesusiję.
