Naujausios
IŠ LIETUVYBĖS ŠALTINIO
Rajone daugėja lietuviškų veislių žirgų
Vystantis veislininkystei, daugelis senųjų genotipinių Lietuvos gyvūnų veislių nyksta. Tačiau randasi vis daugiau entuziastų, kurie imasi atgaivinti senąsias lietuviškas veisles. Bene labiausiai rajone daugėja lietuviškų žirgų ir avių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Veisiasi ištvermingieji žemaitukai ir Lietuvos sunkieji
Kražių seniūnijoje, Skruzdėlynės kaime, gyvenančio Marijaus Čekavičiaus ūkyje jau laksto 7 žemaitukų veislės žirgai.
Tik žemaitiškai šnekantis ūkininkas tvirtina, jog įgimtos kalbos garsų vibracija padeda žmogui išgyventi, smagiau dirbti, ilgina gyvenimą. Todėl jis nusprendė „keravoti“ ir senąsias genotipines Lietuvos gyvulių veisles.
Jodamas ant žemaituko Marijus dažnai pasirodo įvairiuose renginiuose. Iš pradžių turėjęs tik 3 žemaitukų veislės žirgus ūkininkas prisiveisė jų daugiau. Dabar laukia, kol dviem žemaitukais apjoję Sarmatiją, grįš jo kolegos.
Žemaitukus pradėjo veisti ir Petras Vainauskas iš Kražių seniūnijos Ganypravos kaimo.
Rajone populiarėja ir Lietuvos sunkiųjų žirgų veislė. Nemažą jų bandą laiko Šaukėnų agroserviso kooperatyvas. Lietuvos sunkiųjų žirgų laiko Deikų šeima iš Skogalio kaimo.
Pievas puošia juodgalvės
Rajone laikoma ir Lietuvos juodgalvių avių. Jų bandos nėra gausios. Tačiau didėja. Per 20 juodgalvių laiko tytuvėniškė Virginija Jakubauskienė, Žanas Talandis iš Padubysio kaimo jau minėtas žemaitukų puoselėtojas Petras Vainauskas iš Ganypravos.
Padubysyje gyvenantys Lina ir Žanas Talandžiai įsigijo Lietuvos šėmųjų veislės karvių.
Šią informaciją redakcijai pateikęs veislininkystės įmonės direktorius Jonas Rakauskas apgailestavo, jog atkurtų lietuviškų veislių įvairovė nėra tokia didelė kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, visiškai išnykusios lietuviškų juodmargių karvių bandos. Nebeliko Lietuvos baltųjų kiaulių.
Nors Europa tiesioginėmis išmokomis remia retųjų senojo genotipo Lietuvos veislių gyvulių auginimą ir veisimą, tačiau rajone tokių ūkininkų nedaugėja. Daugelis linkę laikyti pagerintų veislių mišrūnus, nes ekonomiškai tai geriau apsimoka.
Prieš keletą metų Lietuvos baltųjų veislės kiaules laikiusi „Berkos“ bendrovė dabar jau laiko sukryžmintas, pagerintos veislės kiaules, nes jos greičiau užauga, o mėsa – raumeningesnė. Ši veislė palankesnė vystyti verslą. O kompensacijos už senovinių veislių puoselėjimą nėra tokios didelės, kad atpirktų patiriamus nuostolius.
Pasak specialistų, kol kas tik pavieniai patriotiškai nusiteikę ar egzotikos norintys ūkininkai ir bendrovės pasiryžta atgaivinti senąsias lietuviškas veisles.
ŽEMAITIS: Žemaitis ūkininkas Marijus Čekavičius (kairėje) veisia žemaitukus. Jais atjoja ir į įvairius renginius.
ŠĖMOJI: Rajone jau labai reta lietuviška šėmoji karvė.
Redakcijos archyvo nuotr.