Naujausios
BLUSŲ TURGUS
Nuo gaublio iki antikvarinio fotoaparato
Šiandien, kaip ir kiekvieną trečiadienį, Šiaulių Kaštonų alėjoje tradiciškai šurmuliuoja „blusų turgus“. Prasidėjęs nuo kelių pavienių prekeivių, jau užima beveik visą alėją. Ką ir už kiek čia galima nusipirkti ir parduoti, klausėme pardavėjų ir pirkėjų.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Naudingi ir 10 uždirbtų litų
Knygos ir žurnalai, drabužiai ir avalynė, žaislai, namų apyvokos daiktai ir buities prietaisai, indai, darbo įrankiai, paveikslai ir vaikiški žaislai, kompaktinės ir vinilo plokštelės, senienos – sunku išvardinti viską, ką praeitą trečiadienį radome turgelyje.
Tarp kelių dešimčių prekeivių akį traukė šiaulietės Zojos prekės. Ypač įdomios pasirodė dvi – gaublys ir senos kanklės. Jos – nepanaudotas močiutės palikimas. „Be 150 litų neatiduosiu“, – į derybas nesileidžia pardavėja. Prasitaria, jei tądien parduoti nepavyks, jau sutarė, kad geros būklės instrumentą pirks viena miesto muzikos prekių parduotuvė.
„Už gaublį prašau 20, atiduosiu už 15 litų“, – sukalbamesnė dėl kito daikto Zoja. Sako neskaičiuojanti, kaip seniai čia prekiauja. Pirmiausia pardavė senienas – ženkliukus, paveiksliukus. Jos žodžiais, gerai perka ir įvairią bižuteriją, laikrodžius, vaizdo filmų įrašus.
Viena gyvenanti bedarbė skaičiuoja kas kartą turguje vidutiniškai uždirbanti apie 20 litų kaimynei, kuri jai atiduoda vaikiškų žaislų, ir 40 litų – iš kitų prekių. „Man ir 10 litų gerai“, – nesiskundžia moteris. Ji netingi keturis didžiulius prekių krepšius nunešti ir parnešti namo, į penktą aukštą, į turgų atvažiuoti autobusu.
Mamos perka vaikams
Jau netrukus su Zojos parduotu gaubliu sutikome dviejų mažylių mamą Eliną: „Vaikų kambariui kaip tik ieškojau gaublio ir medinių supynių. Perskaičiau patarimą, kad šie daiktai būtinai turi būti vaikų kambaryje. Supynių tebeieškau.“
Nuvedusi vaikus į darželį šiaulietė, pagal galimybes, stengiasi kas savaitę apsilankyti turgelyje. Daugiausia perka žaisliukus mažiesiems. Kainos ją tenkina.
Pigiai apsipirkti „blusų turguje“ nevengia ir kita jauna mama iš Šiaulių Alma. Apie 10 litų tądien ji išleido mezgimo siūlams, vaikiškiems batukams ir kojinytėms. „Jau senokai nesėkmingai ieškau pirkti krištolo vazos“, – prasitaria.
Į turgų – ir vietoj darbo, ir išeiginę dieną
Paveikslais, knygomis ir žurnalais turgelyje prekiaujantis Albinas guodėsi, kad praeinančių daugiau nei perkančių. „Prekiauju jau keletą metų, nuo pat turgelio pradžios. Esu pardavęs „Švyturio“, „Jaunimo gretų“ žurnalus, knygų, paskutiniųjų kaina – nuo 10 iki 50 litų. Tai mano paties, sesers, brolio nebereikalingos knygos“, – pasakoja.
Šiuo metu nedirbančiam vyrui prekyba turgelyje ne tik būdas atsikratyti nereikalingų daiktų, šiek tiek užsidirbti, bet ir pabendrauti.
Kelmės rajone gyvenantis ir dirbantis Gintautas trečiadieniais specialiai pasiima laisvadienį. Automobiliu atvažiuoja su prekėmis į Šiaulius. „Dieduko“ palikimą – senus rakandus, įrankius – medinius oblius, įrankius vilnai karšti, svilinimo lempą parduoda nuo 3 iki 15 litų.
Taip pat prekiauja įvairiomis monetomis, kurių kaina – nuo 20 centų, vinilo plokštelėmis po 1–3 litus, bet daugiausia – knygomis. Didžiausias uždarbis – 300 litų, vidutiniškai – apie 80 litų kaskart.
„Turiu surinkęs per 3000 knygų. Kam dulkės? Tai parduodu“, – paprastai aiškina vyras. Į turgų nevažiuoja tik per lietų.
Išleidžia daugiau nei uždirba
Kolekcininkai – atskira „blusų turgaus“ prekeivių kategorija. Jie čia renkasi mainytis ir pirkti. „Kaskart išleidžiu daugiau nei suprekiauju“, – prisipažįsta Šiaulių rajone gyvenantis Vygantas. Jo aistra – senieji ženkliukai, emblemos, banknotai, monetos, tarybiniai fotoaparatai.
„Jei prekiaučiau, tai – maisto produktais“, – apie einamiausią šių laikų prekę šmaikštauja vyras. Jis dalį savo kolekcijos į turgelį atneša, norėdamas parodyti, ką renka. „Prieina žmogus, pasidomi, kitąkart atneša man kažką iš mano srities“, – pasakoja kolekcininkas.
Žinoma, vieną kitą daiktą ir pats parduoda. Kainos – sutartinės. Monetos – nuo 5 centų iki 50–100 litų, banknotai – nuo 1 iki 10 litų. „Ką tik buvo priėjęs gaisrininkas, keliais ženkliukais, emblemomis pasimainėme, dalį nusipirko“, – pasakoja.
Vyras apgailestauja, kad Šiauliuose neliko kolekcininkams skirtos parduotuvės, tuo pačiu – ir bendraminčių susitikimo vietos: „Blusų turgus mums dabar – vienintelis išsigelbėjimas. Gaila, kad taip vėlai Šiauliuose jis atsirado, kituose Lietuvos miestuose tokie turgeliai jau seniai veikia“.
Bent kartą į ketvirtį vyras stengiasi nuvažiuoti į Rygoje, Taline rengiamus blusturgius, į kuriuos suvažiuoja pardavėjai iš Baltijos šalių. Labiausiai giria bene didžiausią Europoje Berlyno blusturgį.
„Šiaulių krašto“ pirkiniai: Peilių galąstuvas – už 3 litus ir puikiai veikianti rankinė siuvimo mašinėlė už 10 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KANKLĖS: Už kankles pardavėja prašė 150 litų.
PAVEIKSLAI: Už šiuos du paveikslus Albinas prašė 60 litų.
TURGUS: Nuo kelių pardavėjų per kelerius metus „blusų turgus“ išsiplėtė.
GAUBLYS: Turgelyje galima rasti net parduotuvėse sunkiai randamų daiktų, pavyzdžiui, gaublio.
SENIENOS: Obliaus, įrankių vilnai karšti, svilinimo lempos kainos – nuo 3 iki 15 litų.
KOLEKCIJA: Kolekcijos fotoaparatus vienas prekeivių atsinešė, norėdamas parodyti, ką renka. Kolekcininko tikslas – pildyti kolekciją, nors kai ką ir parduoda.
SUNKUMAI: „Blusų turguje“ Alma apgailestauja tik dėl vieno: su vežimėlyje sėdinčiu mažu vaiku pasivažinėjimas po duobėtą Kaštonų alėjos grindinį nemalonus.
PIRKĖJA: Elina blusų turguje pirko gaublį vaikų kambariui.