Naujausios
Skaniausios – savos kriaušės
Į sandėlius keliauja rudeninės kriaušės. Šviežias kriaušes išlaikyti nėra lengva, geriau jas kuo greičiau suvartoti arba susidžiovinti.
Vaismedžio istorija
Kriaušės žinomos ir auginamos nuo senų laikų. Šiuos vaismedžius mini senovės poetas Homeras.
Kriaušės greitai plito. Antikinės Graikijos mokslininkas Teofrastas rašo apie 3 kriaušių veisles, o romėnų gamtininkas Plinijus jau suskaičiavo 38-ias.
XVII amžiuje Prancūzijoje buvo auginama apie 300 kriaušių veislių, o XIX amžiuje selekcininkai skelbė, jog yra išvesta net 1000 kriaušių rūšių. Šiuo metu pasaulyje auginama apie 5000 kriaušių rūšių ir veislių.
Lietuvoje iki XIX šimtmečio pabaigos kriaušės daugiausia augintos dvaruose ir vienuolynuose. Tik praėjusiame šimtmetyje savo soduose pradėjo sodinti ir valstiečiai.
1928–1929 metų labai šalta žiema daugelį kriaušių pražudė, todėl priblėso noras jas auginti. Suskaičiuota, kad 1930 metais Lietuvoje auginta per 4 tūkstančius kriaušių. Dabar versliniuose soduose kriaušės sudaro tik apie 3–4 procentus.
Kriaušės bijo šalčių, dažniau serga įvairiomis ligomis. Išlaikyti vaisius saugyklose sunkiau nei obuolius.
Vaisių vertė
Prinokusios kriaušės kambario temperatūroje greitai genda, patariama jas laikyti šaldytuve ir tamsoje. Verta savų kriaušių valgiams ir vaistams susidžiovinti. Galima išsispausti sulčių, konservuoti.
Šviežios kriaušės turi gliukozės, fruktozės, sacharozės, organinių rūgščių, vitaminų, flavonoidų, karotinoidų, glikozidų, mineralinių druskų.
Šviežiose kriaušėse yra organizmui reikalingos folio rūgšties. Kriaušių cheminę sudėtį lemia rūšis, veislė bei auginimo sąlygos.
Mūsų soduose yra ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvųjų kriaušių. Vienos – saldesnės, kitos – rūgštesnės ar miltingos, o kai kurios – sprangios.
Kriaušėse vandens būna nuo 80 iki 90 procentų. Cukraus būna nuo 6 iki 10 procentų.
Vaisiai gydo
Kriaušėse, daugiau nei obuoliuose ar persikuose, yra žmogui reikalingo cinko.
Gydymui ir maistui vartojamos ir šviežios, ir džiovintos kriaušės. Šviežias geriau organizmas pasisavina.
Kriaušių sultys geriamos, kai sergama šlapimo takų uždegimu, kepenų ligomis. Keptas ar virtas kriaušes patariama valgyti, jeigu vargina kosulys, sergama bronchitu. Kriaušių nuoviras malšina karščiuojančių ligonių troškulį. Džiovintų kriaušių nuoviras ar kompotas stabdo viduriavimą.
Mitybos specialistai sako, kad kriaušės nepapildo organizmo kalorijomis, bet puikiai numalšina ne tik troškulį, bet ir alkį.
Savos labiau kvepia
Turguje arba prekybos centruose dažniausiai pardavinėjamos „Konferencinės“ veislės kriaušės. Šios veislės kriaušių daug auginama Olandijoje, kitose Vakarų Europos šalyse.
Atvežtinės kriaušės beveik nekvepia. Ištirta, kad kuo labiau vaisiai kvepia, tuo daugiau juose yra vitaminų ir kitų vertingų medžiagų.
Labai vertinamos, ypač liaudies medikų, laukinės kriaušės. Jos dažniausiai sudžiovinamos ir vartojamas jų nuoviras. Žinovai aiškina, jog toks kriaušių nuoviras padeda nuo inkstų akmenų, patinimų, atsiradusių dėl inkstų ir širdies nepakankamumo. Laukinių kriaušių nuoviro gerti patariama stipriai kosėjantiems.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso Grunskio nuotr.
KRIAUŠĖ: Soduose noksta skanios ir kvapios kriaušės.