Naujausios
Konkuruoti galima išskirtine kokybe
Maži pieno ūkiai dairosi, kaip išlikti šalia stambių pieno gamintojų. Viena išeičių – gaminti, perdirbti bei parduoti išskirtinės kokybės pieną ir jo produktus. Kelmės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Kauno technologijos universiteto Maisto instituto atstovai ūkių ir mažų įmonių atstovus supažindino su reikalavimais išskirtiniams produktams.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Išskirtinei produkcijai – išskirtiniai ir reikalavimai
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijų laboratorijos katedros vedėjas Algirdas Liutkevičius sako, jog ūkių ir mažų įmonių atstovai, norėdami gaminti išskirtinės kokybės pieną ir jo gaminius, turi laikytis griežtų reikalavimų.
Vienas svarbiausių – pienas turi būti pradėtas perdirbti per 28 valandas nuo pamelžimo arba per 12 valandų nuo atvežimo į įmonę. „Stambios įmonės labai greitai perdirbti pieno neturi galimybių, todėl jūs galite šia proga pasinaudoti. Be to, perdirbti reikia nenormalizuotą pieną – tokį, kokį pamelžiame“, – sakė A. Liutkevičius.
Labai svarbi pieno kokybė, neviršytas bakterijų, somatinių ląstelių skaičius.
Gaminiuose negalima naudoti maisto priedų, sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis. Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, taip pat ir biocheminius procesus skatinančias priemones.
Pienas – ir maistas, ir vaistas
A. Liutkevičius teigia, jog pienas nuo senų laikų buvo laikomas lengvu maistu ligoniams.
Hipokratas tvirtino, jog pienas esąs kaip vaistas, todėl ne visi jį gali vartoti. Kumelės pienas, didžiojo gydytojo įsitikinimu, gydo džiovą, karvės – podagrą ir mažakraujystę. Pieną Hipokratas rekomenduodavo gerti nervingiems žmonėms.
Persų mokslininko Avicenos teigimu, pienas esąs labai naudingas senyvo amžiaus žmonėms.
Lietuvoje pienas ir jo produktai jau buvo vartojamai maždaug prieš tūkstantis metų prieš Kristų. Žmonės mokėjo pasigaminti ir sviestą, ir varškę.
XIX amžiuje prasidėjo pieno pramonės pakilimas, atsiradus separatoriams, garo mašinoms ir panašiai.
„Šiais laikais pieno pramonė padarė didžiulį šuolį: ir įmonės turtingos, ir asortimentas įvairus, geras. Be abejo, auga ir konkurencija, keičiasi vartotojų požiūris į sveiką mitybą. Saugus maistas, maisto kokybė tampa vienu iš svarbiausių prioritetų. Kai mūsų kišenės papilnės, tai ir produktą rinksimės sveiką. Jau dabar pagal galimybes parduotuvėse dažnas skaito etiketes, domisi produkto sudėtimi“, – sakė A. Liutkevičius.
Nuo pieno iki sūrių
Pranešėjas teigė, jog mažoje įmonėje ar ūkyje, nenaudojant srovinių linijų, galima pagaminti nemažai gaminių.
Pirmiausia įprastus gaminius, pavyzdžiui, geros kokybės geriamąjį pieną, rūgpienį, kefyrą, jogurtą, gėrimus iš išrūgų ar mažesnio negu 30 procentų riebumo grietinėlę. A. Liutkevičius pažymi, jog išskirtinės kokybės žaliavinį pieną perdirbant į produktus, tikslinga maksimaliai išnaudoti visas pieno sudėtines dalis. Iš 10 kilogramų pieno išeina maždaug kilogramas varškės, iš 20 kilogramų pieno – kilogramas sviesto.
Naujesnis siūlomas gaminys – nenokinamas fermentinis sūris. Jo pagaminimo procesas trunka neilgai, nuo ryto iki vakaro. Sūris kaip baltyminis priedas tinka salotoms, galima jį skanauti ir vieną.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PIENAS: Per šių metų rugsėjo mėnesį buvo supirkta 135,82 tūkstančio tonų natūralaus pieno, t. y. 0,2 procento daugiau negu pernai rugsėjį (135,50 tūkst. t).
Autorės nuotr.
„Stambios įmonės labai greitai perdirbti pieno neturi galimybių, todėl jūs galite šia proga pasinaudoti“, – patarė smulkių pieno ūkių savininkams Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijų mokslo laboratorijos vedėjas Algirdas Liutkevičius.
Keitėsi vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinė natūralaus (4,13 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina padidėjo 9,6 procento (nuo 771,2 iki 845,5 Lt/t).
Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugsėjo mėnesį, palyginti su šių metų rugpjūčiu, taip pat padidėjo 3,2 procento.
Lyginant vidutinę 2012 metų rugsėjo mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą su praėjusių metų rugsėju, ji sumažėjo 11,9 procento (nuo 959,8 iki 845,5 Lt/t).
Per šių metų sausio – rugsėjo mėnesius buvo supirkta 1047 tūkstančiai tonų natūralaus pieno, t. y. 4,9 procento daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį (998 tūkst. t).
Per šešis 2012-2013 kvotos metų mėnesius pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 44,49 procento (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 43,24 proc.).
Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai") rugsėjo mėnesį už natūralų pieną (4,12 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 980 Lt/t (be priemokų ar nuoskaitų). Ši kaina yra 15,9 procento didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą.
Lyginant 2012 metų rugsėjo mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą, mokėtą pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, su šių metų rugpjūčio mėnesiu, ši kaina padidėjo 7,1 procento (nuo 915 iki 980 Lt/t), o palyginti su 2011 metų rugsėju, ji sumažėjo 13,6 procento (nuo 1134 iki 980 Lt/t).
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.