Naujausios
Bebrų neišvaro nei ūkininkas, nei medžiotojai
Bebrai, nuniokoję šalia Gilvyčių (Šiaulių rajonas) gyvenančio žmogaus sodą, persikėlė į jo mišką. Medžiotojai, prieš keletą metų žadėję padėti apsiginti nuo bebrų, pažadų negaili ir dabar.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Obelis aprišo tinklu
Bebrai nuniokojo Užčiaušių kaime šalia Gilvyčių tvenkinio gyvenančio Jono Stuglio sodą. Nugraužė apie 20 gražuolių obelų.
Bebrai graužė, žemėn vertė ir kitus pakrantės medelius, šakas tempė į tvenkinio gilumoje įsirengtą namą. Darbavosi uoliai. Sodybos šeimininkas vakarais galėjo tik neramiai spėlioti, kokį sodą ras į jį atėjęs rytą.
Vieną skanius vaisius vedusią obelį J. Stuglys pabandė išsaugoti, ją aprišęs vielos tinklu. Pamatęs, kad obelis bebrams tapo tikrai nepasiekiama, aprišo ir kitas. Bebrai jau buvo apgraužę storo gluosnio žievę – sodybos šeimininkas tinklu aprišo ir jį.
Kaimynas, gyvenantis kitoje tvenkinio pusėje, su bebrais pabandė kariauti kitaip. Jis bebrus ėmėsi gaudyti. Keletą jų sugavo. O medžius pakrantėje nupjovė.
Bebrams J. Stuglio sodyboje ir šalia jos tapo žymiai sunkiau susirasti maisto, todėl jie persikėlė į tolokai nuo sodybos esantį upeliuką, ištekantį iš tvenkinio. Į J. Stuglio sodą jie naktimis ateina ir dabar – obuolių pagraužti.
Persikėlė į upelį
Šią vasarą J. Stuglys buvo lengviau beatsikvepiąs tikėdamasis, kad jau atsikratė ne vienerius metus jam rūpesčių kėlusių bebrų.
Bebrai nors ir persikėlė toliau nuo sodybos, jos šeimininkui kelia ne mažesnių rūpesčių.
Upelyje jie įsirengė ir teberenčia naujas užtvankas. Vanduo jau nebenubėga upeliu – šlampa čia pat esantis J. Stuglio bei kaimyninis miškas.
Čia bebrams darbo ir maisto yra pakankamai. Ir darbuojasi jie labai sparčiai.
Su J. Stugliu einame per mišką link upelio.
„Žiūrėk – drebulė jau guli! Užvakar buvau atėjęs – ji dar stovėjo“, – J. Stuglys stebisi matydamas bebrų nugraužtą medį. Jis nuverstas į upelį, jį ištraukti iš ten nebus taip paprasta.
J. Stuglys neslepia ir susižavėjimo šiais žvėreliais. Jie esą gudrūs – pirmiausia užtvenkė didesnįjį upeliuką.
Dabar jiems nebeužtenka medžiagos, todėl užtvenkė antrą ir pradėjo nuo kalniuko nešti drebules.
Upelio vandenį jau sukėlė, tuoj ir ką tik nuverstą drebulę „susipjaustys“ ir plukdys ten, kur gyvena.
Pakrantės karklų jau nebelikę – jie nugraužti, šakos ištampytos maistui. Miško paklotėje likusios vilkimo žymės baigiasi upelyje. Čia, po vandeniu, kaupiamos atsargos žiemai.
Bebrus sunku išvyti
Šioje vietoje upelis buvo vos poros metrų pločio, o dabar, bebrams pasidarbavus, įrengus užtvanką, čia jau plyti tvenkinys.
J. Stuglys mano, kad dabar pats laikas sustabdyti žalą miškui bei žmonėms darančius bebrus. Jo nuomone, reikėtų ekskavatoriumi išdraskyti bebrų suręstą užtvanką, o išbaidytų žvėrelių čia lauktų medžiotojai.
J. Stuglio teigimu, kitoje pusėje tvenkinio neseniai jau buvo bandyta išvyti bebrus.
Kadangi ten ekskavatorius iškart negalėjo privažiuoti, iškirto medžių, paklojo į šlapią žemę.
Ekskavatoriumi išardė užtvanką, medžiotojai keturis bebrus nušovė, o du pabėgo. Bet žmonės, atvažiavę pirmadienio rytą, rado ekskavatoriaus kaušu išmestus žabarus vėl sudėtus – užtvanka vėl prilaikė vandenį. Tada, penktadienį, žabarai buvo sudėti į sunkvežimį ir išvežti. O pirmadienio rytą šioje vietoje vėl stovėjo dar didesnė užtvanka.
J. Stuglys sako, kad ten bebrams užtvenkus upelį, vanduo apsėmė ganyklas, nukentėjo daugiau žmonių. Todėl ir imtasi su jais kariauti. O jis, neįgalus aštuntą gyvenimo dešimtmetį bebaigiąs žmogus, likęs vienas kovoti su bebrais. Į ką besikreipė – niekas nepadeda.
Tačiau šie žvėreliai gali pridaryti didelių bėdų visai bendruomenei. Jeigu vanduo prasiverš, gali ir netoliese einantį kelią apsemti, ardyti.
Žada išardyti užtvanką
Prieš keletą metų, kai bebrai niokojo Stuglių sodą, Gilvyčių medžiotojų būrelio vadovas Andriejus Šidlauskas, taręs, kad medžiotojai jau yra padėję ne vienam vargų dėl bebrų patyrusiam žmogui, žadėjo padėti ir J. Stugliui. Vis dėlto jam teko vienam pačiam sukti galvą, kaip gintis nuo šių žvėrių.
Dabar A. Šidlauskas teigia, kad tada bebrų tykoję, bet kaip juos tvenkinyje sumedžiosi – ten sprogdinti reikia.
Medžiotojų vadovas pažadėjo, kad susitiks su J. Stugliu, pasitars. Kitą savaitę medžiotojai nuvažiuos prie bebrų suręstos užtvankos, ją išardys.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Baikauskas nurodo, kad bebrai dabar kaip tik yra medžiojami. Jų skaičių būtina reguliuoti. Jei bebrai prisistatė užtvankų ir patvinsta laukas ar miškas, spręsti problemą imasi medžiotojai.
A. Baikauskas pateikė pavyzdį: bebrai miške netoli Gruzdžių užtvenkė griovį. Lygudų medžiotojų būrelio nariai užtvanką išardė, du bebrus sugavo, ir problema buvo išspręsta.
Autoriaus nuotr.
MIŠKAS: Jonas Stuglys stebisi: dar vakar drebulė augo, o šiandien jau guli ant žemės.
APSAUGA: Medžius prie namų Jonas Stuglys nuo bebrų saugo tinklais.
SODAS: Jonas Stuglys bėdoja, kad bebrai gerokai išretino sodą.
STATYBININKAI: Bebrams įrengus užtvanką, šlampa miškas ir pievos.
BEBRAS: Šis gražuolis maitinasi medžių ir krūmų žieve, šakomis, žoliniais augalais. Žiemai kaupia maisto atsargas, todėl gali maitintis po ledu.
EPA-ELTA nuotr.
