Naujausios
„Žmonės patys kalti, kad yra kvailių valdomi“
Šiaulių universiteto bibliotekoje virusi diskusija, skirta Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-osioms gimimo metinėms paminėti, abejingų nepaliko.
Jos dalyviai kvietė išsilavinusį jaunimą remtis J. Basanavičiumi ir švarinti suterštą šiandienos politiką.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Politinė programa išaugo iš kultūros
Diskusiją inicijavo Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubas.
Diskusijoje dalyvavo pirmasis Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, kalbininkė Ramutė Bingelienė, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, lituanistai Arvydas Vaičiūnas bei Saulė Matulevičienė, skulptorė Joana Noreikaitė, vertėjas Leonas Merkevičius, Seimo narys Naglis Puteikis, profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Jonas Basanavičius kūrė tautos išlikimo politinę programą, kuri rėmėsi kultūra ir istorine atmintimi. Tai buvo iš kultūros išaugusi politinė programa“, – akcentavo diskusiją vedęs D. Kuolys.
Stasio Šalkauskio veikale „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ politika tęsia kultūrą ir jai tarnauja.
„Sąjūdį iš esmės taip pat sudarė kultūros žmonės, suvokę, kad norėdama išlikti tauta privalo laimėti valstybę, ir savo egzistencijai turėti skydą – nacionalinę kultūrą“, – sakė D. Kuolys.
Klaidų kartoti negalima
Moderatoriaus nuomone, praėjo 22 metai, ir mes nebejaučiame, kad kultūros skydas mus saugotų. Politikoje vyrauja visai kitos sampratos nei 1988 – 1990 metais.
1918–1920 metais lietuviai artojai – savanoriai, palikę laukus, apgynė Nepriklausomybę. Po to vėl arė tol, kol pamatė sovietų tankus.
Panašią paralelę galima brėžti ir šiais laikais. Kultūros žmonės: Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis – jautėsi savo darbą atlikę. Valstybė atkurta, o jie gali ramiai grįžti prie knygų rašymo ir paskaitų skaitymo.
„Šiandien apima jausmas, kad vėl kažkas važiuoja Lietuvos gatvėmis. Ir tai nėra savųjų važiavimas. Vėl kultūros žmonės eina į aikštes. Apima nerimas, kad nepakartotume anų artojų klaidos“, – įspėjo vedėjas.
Partijoms tautos išlikimas nerūpi
D. Kuolio teigimu, šiandieninė politinė situacija dramatiška. Buvome įpratę, kad yra dvi valstybe besirūpinančios partijos – Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai.
Vanda Zaborskaitė sakė, kad turėtume pasitikėti socialdemokratais, nes jie – valstybininkai.
„Bet štai – socialdemokratai laimi rinkimus ir kam jie atiduoda strategines ministerijas – švietimą ir kultūrą?“ – klausė vedėjas. Esą šios sritys negauna didžiųjų Europos Sąjungos piniginių srautų, todėl ir nedomina socialdemokratų.
Tėvynės sąjunga irgi buvo atsisakiusi švietimo ir kultūros. Esą valstybinės partijos jau nebemąsto strategiškai. J. Basanavičiaus programoje buvusios tautos išlikimo idėjos šiandieninėms valstybinėms partijoms nebesvarbios.
Kultūrininkai jaučia nerimą
„Koks santykis su politika turėtų būti kultūros žmonių, kuriems tautos išlikimo idėjos dar rūpi? Ką turėtų daryti tie, kurie neabejingi savo šaliai? Ir Vilniuje, ir regionuose kalbama: kažkas negero vyksta su valstybe“, – kvietė diskutuoti vedėjas.
„Jaučiamės taip, tarsi būtų užteršta mūsų gyvenamoji aplinka. Žmonės bėga iš Lietuvos ne dėl pinigų trūkumo, bet todėl, kad juos išvaro ši atmosfera“, – sakė rašytojas Liudvikas Jakimavičius.
„Dabartiniame Seime politikams rūpi tik postų dalybos – jie gyvena vien dabartyje. Nesupranta, kad didžioji politika turi būti persmelkta tradicijos. Kalbėdami apie J. Basanavičių, turėtume suprasti, kad privalome atkurti jo idėjų tęstinumą. Jeigu neturėsime orientyro – paklysime“, – įspėjo rašytojas.
Siūlė viešą veikimą
„Mes galime nuostabiai leisti laiką bibliotekoje, nesvarbu, kas vyksta Seime. Jaustis pilnaverčiais piliečiais, būti laimingi ir išmintingi. Bet kartais vidinė spyruoklė ima ir išmeta į gatvę, kurioje pasijauti labai nejaukiai. Bet turi apsispręsti, ką renkiesi: sąlyginai saugų buvimą ar riziką?
Gal šis patyrimas leis naujai suvokti ir pokarį? Tada jauni žmonės galėjo palikti savo šalį, gyventi laviruodami, bet jie pasirinko beviltišką ėjimą į mišką, į bunkerį. Gal per daug drąsi paralelė, bet drįstu ją siūlyti. Kartais mūsų veikimas viešumoje yra pats keisčiausias pasirinkimas, bet leidžia sutikti daug neabejingų žmonių“, – sakė Saulė Matulevičienė,Vilniaus universiteto dėstytoja lituanistė.
Neatkurta bendruomenė
Anot D. Kuolio, Meilė Lukšienė yra nurodžiusi priežastį, kodėl lietuviai nepasipriešino sovietų tankams – nebuvo kolektyvinio veikimo. Mažai šaliai svarbi laisvų žmonių bendruomenė.
Neturintis stipraus moralinio stuburo žmogus, anksčiau ar vėliau prisitaiko, paklūsta, palinksta. Kita vertus, nors buvo iškilių asmenybių, stigo tarimosi, bendros išminties.
„Neatkūrėme saitų tarp žmonių. Veikiami Europos Sąjungos ir NATO kaip stropūs mokinukai perėmėme demokratinius mechanizmus, bet to negana“, – konstatavo D. Kuolys.
Jis citavo Vytautą Kavolį, sakiusį „didesnio uždavinio Lietuvai nėra kaip atkurti visuomenę, atkurti moralinį visuomenės audinį, o demokratiniai žaidimai – paskui“.
Remtis idiotais neįmanoma
„Sukūrėme vartotojišką visuomenę be jokių idėjų. Skaudu, kai matau vis mažėjantį visuomeniškų žmonių būrį. Iš Šiaulių vyksta ne emigracija, o evakuacija. Nėra regioninės politikos. Šiaulių universitetas kabo ant plauko. Įsivaizduokite, Šiauliai neturi universiteto, į ką jie pavirsta?“, – klausė Šiaulių universiteto profesorius A. Gumuliauskas.
„Senovės graikai idiotais vadindavo tuos, kurie sugebėdavo rūpintis tik savimi. Jeigu rūpinamės bendrais reikalais, esame politikai. Kuo daugiau bus besirūpinančių bendrais reikalais, tuo didesnę atramą turės mūsų kuriama respublika“, – kvietė D. Kuolys.
Politika, paversta prekyba
Moderatorius priminė Šiaulių bajorą Mauricijų Karpį, kuris XVIII amžiuje siūlė į Lietuvos ir Lenkijos seimus įsileisti valstiečius, nes šie buvo dori žmonės, bet jokiu būdu neįsileisti prekeivių ir miestiečių.
„Jie užterš respubliką verslo ir prekeivių dvasia. Pradės prekiauti respublika ir pavers politiką prekyba“,– įspėjo M. Karpis.
D. Kuolio nuomone, šiandien M. Karpio pranašystė išsipildė. Prekeivių dvasia apėmė net mūsų valstybines partijas.
Galime susigrąžinti respubliką galvodami apie vertybes. Jeigu politika suteršta, turėtumėm ją apšvarinti.
„Lenkų intelektualas XVI amžiuje yra pasakęs: „Išsilavinę žmonės skundžiasi, kad yra kvailių valdomi. Bet dėl to jie patys kalti. Jeigu nesirūpins respublika, bus baudžiami kvailių valdymu“. Šią mintį skiriu išsilavinusiam jaunimui, ieškosiančiam savo santykio su respublika.Vienas santykis – palikime valdymą kvailiams, kitas – rūpinkimės patys ir nebūsime kvailių valdomi“, – reziumavo D. Kuolys.
Jono TAMULIO nuotr.
SANTYKIS: Diskusijos dalyviai aiškinosi, koks santykis su politika turėtų būti kultūros žmonių, kuriems rūpi tautos išlikimas.
KVIETIMAS: „Kuo daugiau bus besirūpinančių bendrais reikalais, tuo didesnę atramą turės mūsų kuriama respublika“, – kvietė Darius Kuolys.
PASIRINKIMAS: „Išeiname į gatvę, kad susitiktume daugiau savo valstybei neabejingų žmonių“, – sakė Saulė Matulevičienė,Vilniaus universiteto dėstytoja lituanistė.
NERIMAS: „Nėra regioninės politikos. Šiaulių universitetas kabo ant plauko. Įsivaizduokite, Šiauliai neturi universiteto, į ką jie pavirsta?“, – klausė Šiaulių universiteto profesorius A. Gumuliauskas.
