Naujausios
Pasienietis pasirinko žemę
Kelmiškis ūkininkas Mindaugas Makauskas prieš keletą metų studijavo M. Romerio universitete ir dirbo Vilniuje pasienio tarnyboje. Susirgus tėvui, turėjo grįžti į Kelmę ūkininkauti. Dabar Mindaugo į didmiestį niekas neišvarytų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Perėmė tėvo ūkį
Mindaugui 29 metai. Vyras studijavo teisę ir valdymą, dirbo Pasienio tarnybos Vilniaus rinktinėje. Tada atrodė, jog visos jo gyvenimo perspektyvos – sostinėje.
Tik likimas pasisuko netikėtai. Janaučių kaime ūkininkavęs jo tėvelis Kęstutis sunkiai susirgo. Teko grįžti namo. Tėvas jį įdarbino ūkyje. Mokė, kad sugebėtų ūkininkauti, kai jis išeis. Po metų Mindaugas užregistravo savo ūkį. Prieš trejus metus mirė tėvas. Jaunas vyras liko viso didžiulio ūkio šeimininkas.
Dirba 450 hektarų žemės. Plotai išsidėstę dešimties kilometrų spinduliu aplink gyvenvietę. Augina kviečių, miežių, rapsų.
„Tėvelis augino kiaulių, laikė kitokių gyvulių, – pasakoja Mindaugas. – Aš užsiimu tik augalininkyste. Taip paprasčiau. Labai daug laiko atima darbo organizavimas. Mišriame ūkyje reikalų būtų dar daugiau.“
Žemės našumas čia vidutinis – nuo 30 iki 43 balų. Derlius irgi vidutinis – 4-5 tonos iš hektaro. Tiesa, pernai daugelis ūkininkų džiaugėsi rekordiniu derliumi. Mindaugas mano, jog ir kaštai buvo rekordiniai: „Juk porą žiemų iš eilės pasėliai iššalo. Paskui ūkininkai pasėlius gerokai pamylėjo trąšomis, kad tik atsigautų.“
Įkūrė kooperatyvą
Sukdamas galvą, kaip kuo efektyviau ūkininkauti, Mindaugas drauge su keletu Raseinių rajono ūkininkų įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Viduklė“.
Susibūrę ūkininkai pigiau perka trąšas ir didesniais kiekiais, brangiau parduoda grūdus. Trąšų tona kooperatyvui papinga 50 litų, už grūdų toną gauna 20-30 litų brangiau.
Be to, kooperatyvas valdo daugiau informacijos, yra didesnė jėga negu pavienis ūkininkas.
Planuoja gaminti biokurą
M. Makauskas įveisė 40 hektarų miško. Ateityje planuoja gaminti biokurą. Dabar šiek tiek prisiduria gamindamas malkas. Nuo gruodžio vidurio ir pats, ir ūkio darbininkai eina atostogų.
Ūkyje kiaurus metus dirba penki žmonės. Darbo jiems užtenka. Per vasarą pluša laukuose. Rudenį reikia nuimti derlių, išvežti jį parduoti, pasėti žiemkenčius. Taip ir ateina Kalėdos, kai gali ir paatostogauti.
Sausio viduryje vėl kimba į darbus. Žiemą pagrindinis darbas – malkų ruošimas.
Šiek tiek atšilus, vyrai pradeda ruošti techniką. Nepajunta, kaip ateina pavasaris. Tuomet laukuose barstomos trąšos. Vežami parduoti dar užsilikę grūdai. Vėl užsisuka vasaros darbymetis.
Statys džiovyklą
Šį pavasarį Mindaugas planuoja statyti džiovyklą. Ūkyje daug gamybinių pastatų: kažkada kolūkiui priklausę angarai, garažai, mechaninės dirbtuvės. Užtenka ir sandėlių grūdams. Reikalinga ir džiovykla. Iki liepos pabaigos ją turėtų pastatyti.
„Pernai suvargom, – pasakoja ūkininkas. – Vasara buvo lietinga. Prikūlėm drėgnų grūdų. Prie elevatorių – eilės. O grūdų kiekis – didelis. Kai turėsime savą džiovyklą, galėsime kulti pradėti valanda anksčiau ir baigti valanda vėliau. Nereikės bijoti, kad grūdai – drėgnoki. Greičiau baigsime javapjūtę. Rugpjūtis ir rugsėjis bus lengvesni.“
Džiovyklą Mindaugas statys iš savų pinigų, šiek tiek skolinsis iš banko. Mano, jog statybos atsipirks per penkerius metus. Paramos neprašys.
Iš paramos pirko kombainą. Tik pinigų dar nesulaukė. Per metus turi sumokėti du šimtus tūkstančių litų bankui. Tiesioginių išmokų neužtenka.
Traktoriui ūkininkas ėmė paskolą. Kai iš tėvelio paveldėjo ūkį, trūko modernesnės technikos. Tėvas nerašė projektų ir iš banko skolintis nemėgo.
Dabar Mindaugas turi penkis traktorius - tris vakarietiškus ir porą rusiškų. Po 2014 metų ketina dalyvauti naujose ES programose ir labiau atnaujinti technikos parką.
Žemė juokiasi iš ūkininko planų
Ūkininkas sako, jog žemės ūkis įdomus ir rizikingas tuo, kad nieko negali planuoti. Žemė gali pasijuokti iš tavo planų.
Gavęs pinigus už grūdus galėtum ką nors pirkti, tačiau Mindaugas linkęs palaukti kovo. Tada matosi, kaip peržiemojo pasėliai, kokio derliaus gali tikėtis. Jei esi užtikrintas, jog turėsi ką kulti, gali leisti pinigus už pernykštį derlių.
„Savo reikmėms mažai išleidžiu, – pasakoja ūkininkas. – Dabar svarbiausia nusipirkti kuo daugiau savos žemės. Iš 450 hektarų, kuriuos dirbu, tik trečdalis sava. Kita nuomojama. Bet nuomotojai neparduoda. Laukia, gal pabrangs, gal užsieniečiai mokės nerealią kainą.“
Ūkininko nuomone, užsieniečiai jau seniai prisipirkę žemių lietuvių vardu. Jeigu leistų parduoti užsieniečiams, ko gero, pajudėtų sustingusi rinka. „Lietuviai pamatytų, kad niekas ant jų žemės nepuola. Parduotų tiems, kurie nuomojasi,"– mano Mindaugas.
Į miestą nenorėtų grįžti
Savo šeimą Mindaugas įkurdino mieste, keturių kambarių bute. Žmona dirba gimnazijoje mokytoja. Jai patogiau vaikščioti į darbą iš būsto mieste.
Mindaugo manymu, tai geriausias sprendimas, kai esi labai užimtas, neturi laiko tvarkyti aplinką ir kūrenti krosnį.
72 kvadratinių metrų būsto išlaikymas renovuotame name atsieina pigiau negu išlaikyti namą. Be to, ir gyventi tinkamo pastato šalia jo gamybinių pastatų nėra.
„Nesigailiu, kad grįžau į kaimą, – sako Mindaugas. – Anksčiau buvau pripratęs Vilniuje. Atrodė normalu penkis kilometrus į darbą važiuoti dvi valandas, kęsti spūstis ir smogą, daug brangaus laiko praleisti automobilyje. Dabar pusdieniui nuvažiuoju į Vilnių – jau skauda galvą. Kelmėje – viskas vietoje. Iki ūkio bazės penkiolika minučių kelio. Čia tyras oras, graži gamta.“
Autorės nuotr.
PASIRINKIMAS: Kelmiškis ūkininkas Mindaugas Makauskas studijas ir darbą pasienio tarnyboje iškeitė į ūkininko dalią.
IŠLAIDOS: Tiek trąšų prireiks 450 hektarų pasėlių.