Naujausios
Dinozaurai sugrįžta ten, kur gyveno
Akmenės rajone ketinama turistus sudominti dinozaurų skulptūromis, maketais. Taip numatyta Savivaldybės geologinio paveldo propagavimo ir geologinio turizmo plėtros koncepcijoje. Tik dar nėra žinoma, kur įsikurs dinozaurai – tinkamų vietų tebeieškoma.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Rajono įvaizdžio pokyčiai – per geologiją
Akmenės rajono savivaldybė apsisprendė pakeisti krašto įvaizdį – prie įprasto cemento pramonės akcento pridėti ir geologinį.
Akmenės rajone mokslinius tyrimus atliekantys geologai seniai skelbia, kad čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti maždaug prieš 200 milijonų metų buvusių juros ir triaso periodų uolienas, net rasti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanų – fosilijų.
Jei juros periodo parkas atsirastų Akmenės rajone – jis taptų vienintelis Baltijos šalyse. Iš Europoje esančių keleto tokių parkų arčiausiai Lietuvos yra Lenkijoje ir sutraukia lankytojų.
Lietuvos geologijos tarnyba viešai paskelbė oficialų pritarimą, tvirtindama, kad Akmenės krašte yra visos prielaidos įrengti tokį parką.
„Geologinių objektų įvairovė Akmenės rajone yra didžiulė ir unikali. Šią ypatybę būtina išnaudoti Akmenės krašto įvaizdžiui formuoti, lankytojams ir investicijoms pritraukti ir tuo pačiu ekonominei, socialinei ir netgi kultūrinei būklei gerinti“, – sakoma Lietuvos geologijos tarnybos pranešime.
Vieninteliai radiniai
Jura – tai toks eros etapas, buvęs maždaug prieš 200 milijonų metų. Tada didelę dabartinės Europos dalį sėmė vanduo, buvo šilta ir drėgna, vešėjo didžiuliai papartynai. Tokioje aplinkoje gyveno dinozaurai.
Kad būtent jie gyveno Akmenės rajone – geologai garantuoja radiniais. Vienintelė Lietuvoje rasta dinozaurų laikų liekana – stuburo slankstelis rastas Akmenės rajono Papilės krašte. Ši geologinė vertybė saugoma šalies Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejuje Vilniuje.
Dar senesnių laikų panašių radinių prieš porą metų aptiko mokslininkai iš Amerikos, Vokietijos, Lenkijos. Jie surengė ekspediciją netoli Papilės esančiame Šaltiškių molio karjere. Tyrinėtojus pritraukė triaso periodo sluoksnis, kuris yra atidengtas, kasant žaliavas cemento gamybai. Ir rasta krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių. Šie ropliai gyveno dar seniau negu dinozaurai – maždaug prieš 220 – 240 milijonų metų.
Tokios išvados paskelbtos po metus užtrukusių tyrimų laboratorijose. Pirminės ir kitokių apžiūrų metu nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno tvirtinimu „Šiaulių kraštui“, fitozauro liekanos pripažintos svarbiu moksliniu atradimu. Tad mokslo pasaulyje reikšmingas žurnalas, leidžiamas Kembridžo universiteto (Anglija), publikavo straipsnį apie mezozojaus periodo stuburinių gyvūnų pirmas rastas liekanas Lietuvoje.
Radiniai buvo saugomi Varšuvos universitete (Lenkija), o 2011 metų rudenį perduoti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji nusprendė, kad tinkamiausia vieta radiniams eksponuoti būtų Akmenės krašto muziejus, ir jam yra perdavusi vertybes.
Panašu, kad Akmenėje galima pamatyti seniausias iš Lietuvoje eksponuojamų vertybių.
Turtinga praeitis
Dar Akmenės krašto muziejuje sukaupta dešimtys didokų fosilijų, surinktų rajone. Muziejininkai gali lankytojus pakviesti pakeliauti iš anksto sudarytais maršrutais ir patiems paieškoti fosilijų.
Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkai prognozuoja, kad žinia apie fitozauro liekanas ir toliau pasaulio mokslininkų domins radimviete netoli Papilės – Šaltiškių molio karjeru. Jis iki šiol ir taip traukė tyrinėtojus aptinkamomis tipinėmis jūrų faunos liekanomis, pavyzdžiui, pilvakojais moliuskais arba randamomis suanglėjusiomis sausumos augalijos liekanomis.
Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra radę per 300 gyvių rūšių liekanų ir jas įvardinę. Dalyje atspindimas ir vietovės vardas, nes pavadinimų sudedamosios dalys yra papilensis, popilanicus, popilaniense.
Papilės kraštas du šimtmečius garsėja kaip geologijos radinių vieta. Vienas pirmųjų čia esančias Ventos slėnio atodangas tyrinėjo žinomas Lietuvos muziejininkas Dionizas Poška – apie 1811 metus. Vėliau ėmėsi Vilniaus universiteto, o taip pat Vokietijos, Rusijos, Lenkijos mokslininkai. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia surinktos gausios fosilijų kolekcijos pateko į tų valstybių muziejus, dabar saugomos ir kituose pasaulio muziejuose.
Savivaldybės „namų darbai“ padės verslininkams
„Šiandien paprasta akimi tebematomos geologinės vertybės gali būti patraukli priemonė sudominti žmones Akmenės kraštu, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Apolinaras Nicius. – Ir nedaug kainuoja sudaryti sąlygas prieiti prie tų objektų – nutiesti takelius, pastatyti bokštelius, skelbti informaciją, sukurti vieną kitą maketą“.
Svarstoma, kad tokius akcentus galima išdėstyti daugelyje rajono vietų – kur matomi įvairių uolienų sluoksniai, pavyzdžiui, Šaltiškių molio, Menčių, Karpėnų karjeruose.
Pasak A. Niciaus, jei atsirastų geologinis parkas, jo gyvavimui nebūtina įsteigti administraciją. Manoma, kad organizacinių reikalų imtųsi Ventos regioninis parkas.
„Tačiau pirmuosius žingsnius privalo žengti Akmenės rajono savivaldybė – nustatyti, kur galima suformuoti žemės sklypus parko įrenginiams, kur dar yra neprivačios žemės“, – sakė A. Nicius.
Kai bus atlikti šie savotiški „namų darbai“ Akmenės rajono savivaldybės administracijai, tada ji ketina ieškoti investuotojų parkui įkurti.
Jei neatsirastų vietinių verslininkų, tikimasi, kad ateitų kaimynai lenkai.
„Akmenėje galimomis sąlygos investuoti į geologinį parką domisi Lenkijos Baltovo dinozaurų parką valdantys verslininkai“, – sakė A. Nicius.
Jis lankėsi šiame parke, sužinojo apie jo ekonominę naudą. Parkas tapęs verslu, kuris sprendžia ir socialines problemas, nes Baltovo parke yra įdarbinta apie 400 žmonių.
Kai kurie pasiūlymai atmetami
Žinias apie galimybę steigti geologinį parką sudomino visuomeniškus žmones. Jie bando pasiūlyti, kur derėtų parinkti vietą.
Akmenėje gyvenantis menininkas Stanislovas Adomaitis mano, kad patraukliausia vieta – Ventos paupys netoli Papilės miestelio.
„Rajone intensyviausias judėjimas Kuršėnų – Mažeikių kelyje, o šalia jo fantastiškai tinkama vieta geologinei ekspozicija yra Ventos paupio slėnis, – sakė S. Adomaitis. – Juk ten galima prikasinėti urvų ir juose pridėlioti maketų. Žmonės stebėtųsi, galėdami eksponatus apžiūrėti ne tik šalia stovėdami, bet ir nužvelgdami plačiau nuo kalvelių viršaus. Savotiško natūralaus žavesio suteiktų ir upės potvyniai, kurie galbūt apsemtų dinozaurus ir atrodytų, kad jie maudosi“.
Pasirodo, kad tokios svajonės neįmanoma įgyvendinti, tikino Administracijos direktorius A. Niciaus. Vien todėl, kad Ventos slėnis yra Ventos regioniniam parko teritorijoje ir dar turi kraštovaizdžio draustinio statusą.
„Tokioje vietoje ničnieko negalima statyti: nei statinio ar net stulpo, tuo labiau – nei skulptūrų, maketų, nes reikia išsaugoti natūralų kraštovaizdį“, – tvirtino A. Nicius.
Autoriaus nuotr.
ROPLYS: Maždaug prieš 30 metų Naujojoje Akmenėje pastatyta roplio skulptūra gali būti pastaruoju metu formuojamo naujo Akmenės rajono įvaizdžio, susijusio su dinozaurais, pradininku.
VIETA: Ventos slėnyje netoli Papilės pristatyti dinozaurų skulptūrų neleis gamtininkai.
EPA-ELTA nuotr.
DINOZAURAI: Pasaulyje labai populiarūs ir dinozaurų parkai, ir įvairūs renginiai su dinozaurais, pavyzdžiui, „Pasivaikščiojimas su dinozaurais“.