Naujausios
Paveldo dvarelis virsta lauželiu
Valstybės kultūros paveldo objekto statusą turintis Balsių dvarelis Pakruojo rajone baigia sunykti. Kai kurių sodybos statinių griūtis jau nulemta, kiti tebenyksta (arba naikinami) akyse.
Paveldo sergėtojai skėsčioja rankomis: saugotini statiniai turi savininką, o jis į raginimus pasirūpinti bent tuo, kas dar liko, nereaguoja.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Žalą skaičiuoja tūkstančiais
Vilniuje gyvenantis Balsių dvarelio paveldėtojas Arvydas Damijonaitis praėjusią savaitę kreipėsi į Pakruojo rajono policiją su pareiškimu, kuriame nurodė, jog piktadariai vėl suniokojo jam priklausantį turtą – Balsių dvarelį.
Vyro apskaičiavimu, padaryta žala siekia penkis tūkstančius litų: išverstos krosnys, pavogtos plytos ir pamatų akmenys bei apgadinti pastatai.
Dėl turto sunaikinimo Pakruojo policija pradėjo tyrimą.
Ansamblio nebeliko
Redakcija apsilankė Valstybės kultūros paveldo objekto statusą turinčiame Balsių dvarelyje, kuriame gyveno ir ūkininkavo poetas, dramaturgas Kazys Binkis. Iškilios asmenybės buvimą dabar teprimena stogastulpis.
Baisiausia dvaro gyvenamojo namo būklė: išdaužyti langai, nuo sienų nulaupytos lentos, pastatas – bestogis.
Viskas išdraskyta ir namo viduje. Apie istorinę atmintį čia nebegali būti nė kalbos.
Keliolikos hektarų plote išsidėstę kiti Balsių dvaro pastatai šiandien jau nebesudaro vieno bendro ansamblio – nyksta arba piktavalių žmonių naikinamas kiekvienas atskirai. Piktadariai įsigudrino kai kur išdaužti net pamatinius pastatų akmenis.
Geriausiai iš viso buvusio istorinio ansamblio išsilaikęs tik svirnas.
Savivaldybė – be teisių
Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė sako, kad į Balsių dvarą, nors ir saugotiną, tačiau privatų objektą, Savivaldybė neturinti jokių teisių, todėl ir nepretenduoja rūpintis likusio istorinio palikimo išsaugojimu.
„Neseniai pro šalį važiavau ir pati mačiau – vaizdas ten kraupus, – teigė B. Vanagienė. – Tačiau turtas turi šeimininką, o jo valioje tvarkytis, kaip pats to nori.“
Klovainių seniūnijos seniūnas Romualdas Staišiūnas sako, kad kartais dvarelio teritoriją išgrėbstydavo ir aptvarkydavo Balsių mokyklos mokiniai. Čia vykdavo mokyklos suorganizuoti literatūriniai vakarai.
Dvarelio teritorija anksčiau kartkartėmis pasirūpindavo ir seniūnija.
Tačiau, R. Staišiūno nuomone, problema – ne teritorija, kurią, sako, nėra didelio sunkumo apkuopti, medžius apkarpyti. Kur kas didesnė problema, anot seniūno, kai kraustomi, plėšomi, daužomi ir teršiami valstybės kultūros paveldo pastatai.
„Reikia pripažinti, kad ne tik laikas mūsų istoriją baigia sunaikinti, bet ir žmonės, – sakė Klovainių seniūnas. – Seniūnija bejėgė ką nors padaryti.“
Dvaras yra, tvarkos nėra
Negi gražią istoriją turinčiam Balsių dvareliui lemta sunykti? Ir ką apie tai mano paveldo specialistai.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjui Ryčiui Budriui Balsių dvarelio sunykimo problema – skaudus reikalas.
„Liūdna, kai didelę istorinę vertę turintys objektai nors ir turi šeimininką, tačiau lieka be jokios priežiūros“, – sakė R. Budrys.
Anot jo, iki privatizavimo dvarelio pastatais ir teritorija rūpinosi Pakruojo rajono savivaldybė, tačiau dabartinis savininkas Arvydas Damijonaitis per teismus įrodė esantis buvusių Balsių dvarelio savininkų giminaitis ir padarė viską, kad sodybą įsiteisintų savo vardu.
„Tada prasidėjo statinių nykimas. Kol jie buvo geros būklės, mes pretenzijų naujajam savininkui neturėjome, – sakė R. Budrys. – Tačiau šeimininkas į pastatus neinvestuoja ir ėmus jiems sparčiai nykti.“
Kultūros paveldo departamentas ne kartą ragino savininką A. Damijonaitį tvarkytis, kad Valstybės kultūros paveldo statiniai būtų išsaugoti. Vyrui net buvo skirta bauda.
„Aiškiai pasakysiu: Balsių dvarą turi žmogus, kuris nori jį turėt, bet tvarkyti nenori“, – sakė Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas.
Užsimenama apie teismą
Paveldosaugininkai Balsių dvaro savininkui siūlę nykstantį ir žmonių naikinamą turtą parduoti. Tikėtasi, galbūt bent naujasis savininkas imtųsi iniciatyvos, kad būtų išsaugota bent tai, kas dar iš jo liko.
Tačiau A. Damijonaitis atsisveikinti su nuosavybe nepanoręs.
R. Budrys neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo kultūros paveldui.
Jis pasisako už neprižiūrimų dvarų nusavinimą.
„Aišku tai, kad jei nenori arba nepajėgi turto prižiūrėti, tai negali jo ir turėti“, – sakė R. Budrys.
Savininkui dvaras – „susidėvėjęs objektas“
Balsių dvarelio savininkas A. Damijonaitis turi priekaištų Pakruojo rajono policijai, kuri, anot vyro, neužtikrina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo, neatlieka nusikalstamų veikų prevencijos Balsių kaime.
A. Damijonaičio įsitikinimu, Balsių dvaro pastatai yra beverčiai, egzistuojantys tik Kultūros paveldo departamento dokumentuose.
„Esu verčiamas prižiūrėti paveldo ekspoziciją, kurią sudaro nenaudojami pagal paskirtį, ekonomiškai nuostolingi, susidėvėję objektai“, – laiške redakcijai rašo Balsių dvarelio šeimininkas.
A. Damijonaitis įsitikinęs, kad darbai, atstatant ir prižiūrint Balsių dvaro sodybos, kaip kultūros paveldo, ekspoziciją, turi būti finansuojami iš valstybės biudžeto.
Jono TAMULIO nuotr.
BŪDA: Gyvenamasis Balsių dvarelio namas, kuriame kelerius metus gyveno ir ūkininkavo poetas Kazys Binkis, šiandien likęs apleista ir išdraskyta būda.
GRIUVĖSIAI: Nieko, kas turėjo būti saugoma, šiandien sodybos gyvenamajame name nebeliko: išardyta ir sugriauta viskas, ką įmanoma sunaikinti.
SODYBA: Kultūros vertybe laikoma Balsių dvarelio sodyba baigia sunykti. Istorinė atmintis prarandama.
INICIATYVA: Keletą pastatų, paskubėjus, dar būtų galima išgelbėti, tačiau nėra iniciatyvos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SAUGOJIMAS: Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys teigė darysiąs viską, kad sodyboje būtų išsaugota nors tai, kas dar liko.
Kraštotyrininkės komentaras
Poeto ūkininkavimas nebuvo sėkmingas
Genė Juodytė, Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji kraštotyrininkė:
– Balsių dvarelis – antrosios poeto dramaturgo K. Binkio žmonos Sofijos Kudrevičiūtės-Nacevičienės, su kuria jiedu susituokė 1929 metais, nuosavybė.
K. Binkis Balsių dvarelyje sugalvojo ūkininkauti. Prisipirkęs knygų žemės ūkio klausimais, studijavo agronomiją, o gavęs iš banko 40 tūkstančių litų paskolą, ėmėsi konkrečių darbų – įsigijo mašinų, arklių, pasisamdė darbininkų.
K. Binkio sumanymu sodyboje buvo pastatyta vištidė, o keliose patalpose įrengti inkubatoriai. Penkiasdešimt hektarų žemės buvo apsodinta runkeliais.
Tačiau pirmas ūkininkavimo ruduo nebuvo sėkmingas: lietus sutrukdė laiku nuimti derlių, o ankstyvos šalnos sustabdė darbus.
Netrukus po šių nesėkmių K. Binkis paliko Balsius.