Naujausios
Žiemą varė dainomis ir ugnimi
Šiauliuose prie Žaliūkių malūno šeštadienį rinkosi šimtai nematytų žmonių, keistai apsirengusių ir dar keisčiau kalbančių. Susirinkusieji šokiais, dainomis ir kepamų blynų kvapu varė žiemą iš kiemo – čia vyko tradicinė žiemos šventė „Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Įnoringi „ubagai“
Kiemo šeimininkas malūnininkas nespėjo tiesti rankos savo nematytiems, bet lauktiems svečiams. Kvietė užeiti trobon, paragauti duonos su sviestu ir sėmenimis, užgerti šviežiu alumi ir arbata.
Ir kokių tik svečių nebūta: žydai, čigonai, vengrai, ožiai, velniai, raganos ir giltinės. Vėliau atėjo ir Lašininis su Kanapiniu. Iš pradžių gerai abu sutarė, tačiau vėliau kilo tradicinis konfliktas. Lašininis, simbolizuojantis sotumą ir persivalgymą, spruko smarkiai apvanotais šonais nuo lieso Kanapinio. Jų pasistumdymai – nenorinčios pasitraukti žiemos kova su žmonių išsiilgtu pavasariu.
Kažkam malūnininko vaišių nepakako, todėl kepė blynus lauke ir dalijo kiekvienam išalkusiam. O tie alkanieji, pasirodo, įnoringi. Sako – neduokit duonos, nes ištrupinsiu. Ir kruopų nenori – išbarstys. Duok mėsos, lašinių, šiupinio. O jei blynai – tai kuo storesni, su samčiu spirgų.
Prisivalgę ir atsigėrę, kibosi į šonus ir parankes šokti. Trypė, kol sniegą į žemę sumindė ir armonikos dumples suplėšė. Teko „Jonio“ ansambliui elektrinius instrumentus jungti.
Keisti svečiai
Vienas atvykėlių pulkas iš veidų labai priminė kai kuriuos politinius veikėjus, tačiau apie politiką nekalbėjo. Tik žygiuodami ritmingai šaukė: „Ei šnei. Šurum burum. Arti toli. Kajetons kaip šetons. Tirlim pirlim kum kum kum“.
Miesto meras Justinas Sartauskas taip pat užsuko, tačiau kaukę darbe paliko. Apstoję „užsieniečiai“ bandė merui ožį parduoti, tačiau šis nepirko. Mat gyvulys be dantų buvo.
Išdidžiai žengė plačiai besišypsantis žmogėnas – alyvine kepure, pamaldžiai iškėlęs rankas.
„O, šventas Juozapai, palaimink mus, mūsų ožius!“ – sveikino jį kiti atvykėliai. Gal ir Juozapas, o gal ir apsipažino, tačiau mielai visus peržegnojo: „Vardan tekšt papentekšt, čia nieks, čia grieks, čia duonos kepals.“
Pulkas "ubagų" ir įvairių užsieniečių atvyko iš Raudėnų. Atsivežė dvi jaunamartes. Abi su nuometais, tačiau dar neapsisprendusios, kuri ves, o kuri tekės. Atsivežė ir bendrą šių nuotakų vaiką, kuris dar neapsisprendė, kokios lyties atstovu būti.
Nekaip baigėsi ramiai stovėjusiai Morei. Kai spalvinga minia suvalgė visus blynus, nusprendė Morę ant laužo sudeginti. Su dūmais ir dainomis persirengėliai išstūmė žiemą. Bent jau iš Žaliūkių malūno malūnininko kiemo.
Dovanos
Tradicinę šventę organizavo Šiaulių kultūros centras ir „Aušros“ muziejus. Organizatoriai išrinko keturias geriausias Užgavėnių kaukes ir apdovanojo.
Taip pat buvo renkama ir geriausia blyninė. Suskaičiuota, kad šį tradicinį Užgavėnių valgį kepė net vienuolika blyninių. Skaniausi blynai ir linksmiausi persirengėliai buvo prie Šiaulių logopedinės mokyklos blyninės. Jie laimėjo ekskursiją į Žaliūkių malūną stebėti, kaip kepama duona, ir patiems pabandyti. Apdovanoti visų blyninių šeimininkai.
Jono TAMULIO nuotr.
SVEČIAI: Užgavėnių švęsti ir blynų pavalgyti susirinko šimtai.
KAUKĖS: Dvi jaunosios, jau „gatavai“ su vaikais, ieškojo, kas norėtų jas vesti.
MORĖ: Morė keliavo po visą malūnininko kiemą, kol...
...buvo pasodinta ir sudeginta ant laužo.
BLYNAI: Blynų paragauti teko visiems.
PRAMOGOS: Vaikams šventėje netrūko linksmybių ir atrakcijų.
ŠVENTASIS: Daug kas pažino šventą Juozapą ir prašė jo palaimint bei peržegnot gyvulius.
ŽAIDIMAI: Sočiai prisivalgę persirengėliai rungėsi, kurie turi daugiau jėgų: Lašininio ar Kanapinio kompanija.
