Naujausios
Kauno oro vartai džiugina grįžtančius į tėvynę
Atnaujintas tarptautinis Kauno oro uostas tapo modernus ir patrauklus aviakompanijoms. Padaugėjus skrydžių, dalis šalies jaunimo turi galimybę derinti darbą užsienyje, studijas – Lietuvoje. Kristina Railaitė tokiais tikslais iš Dublino į Kauną skraido jau ne vienerius metus.
Margarita LIEPINĖ
Oro uostas pasikeitė neatpažįstamai
Kristina Railaitė, kaip ir dalis jos bendraamžių, neradusi darbo gimtajame Pakruojo rajone, įsidarbino Airijoje. Tačiau veikli mergina siekė ne tik susirasti darbą ir gyventi savarankiškai, bet ir mokytis.
Kristina savo tikslą pasiekė. Ji šiandien Aleksandro Stulginskio universiteto studentė, puikiai derinanti mokslą savo šalyje ir darbą užsienyje.
„Studijų reikalais bei aplankyti Lietuvoje likusių artimųjų, draugų grįžtu kelis kartus per metus, – pasakoja mergina. – Iš Dublino oro uosto parskrendu į Kauną patogumo ir praktiškumo sumetimais“, – šypsosi iš Rozalimo miestelio kilusi mergina. Jai iš Kauno oro uosto pasiekti gimtąjį miestelį ar universitetą yra žymiai patogiau.
„Kauno oro uostas po rekonstrukcijos yra neatpažįstamai pasikeitęs. Žinoma, jo dydžiu nepalyginsi, tarkime, su Dublino oro uostu. Kauno oro uostas tuo varžytis negali, bet ir nereikia. Juk pagrindinis Airijos, kaip salos, susisiekimas su išoriniu pasauliu yra oro transportas“, – įsitikinusi Kristina, skraidžiusi ir iš kitų šalies bei užsienio valstybių oro uostų.
„Manau, kad po rekonstrukcijos Kauno oro uostas nė kiek nenusileidžia geriausiems oro uostams komfortabilumo, efektyvumo, modernumo aspektais“, – pasakoja mergina, lygindama, koks jis buvo, kai beveik prieš septynerius metus ji iš Kauno skrido pirmąjį kartą.
Mergina sako, kad apie šias permainas neretai pasikalba su draugais, kurie dažniausiai irgi grįžę į Lietuvą pirmiausia tėviškės žemę paliečia Kauno oro uosto perone.
Kilimo ir tūpimo takas – išskirtinis Baltijos šalyse
Per 2008–2010 metus į Kauno oro uostą buvo investuota 91 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų. Pastatytas naujas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno reikalavimus ir tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas. Rekonstruotas lėktuvų kilimo ir nusileidimo takas, modernizuota tako šviesų signalinė sistema.
Modernus Kauno oro uosto keleivių terminalas per metus gali aptarnauti iki milijono keleivių – pernai šio oro uosto paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 830 tūkstančių keleivių. Prie terminalo įrengtas patogus privažiavimo kelias, 1000 vietų automobilių stovėjimo aikštelės.
Terminale įrengtos pažangios keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, veikia moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo patikros įranga, o 12 naujų registracijos stalų maksimaliai leidžia sutrumpinti keleivių laukimo laiką.
Tačiau bene reikšmingiausiu Kauno oro uosto išskirtinumu laikomas pakilimo ir nusileidimo takas. Jam suteikta aukščiausia Baltijos šalyse kategorija. Nes čia įdiegta nauja specifikuota įranga, padidinanti skrydžių saugą.
Šis kilimo ir tūpimo tako elementas yra garantas aviakompanijai, kad orlaivio kapitonui nusileidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąlygos nesutrukdys keleiviams pasiekti kelionės tikslą.
Ambicingi oro uosto tikslai – įgyvendinti
Šiuolaikiškas keleivių terminalas, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, atnaujinti lėktuvų kilimo ir tūpimo takai – visa tai Kauno oro uostą padarė patrauklesnį oro linijų bendrovėms ir keleiviams.
Pernai šiame oro uoste aptarnauta daugiau kaip 830 tūkstančių keleivių. Šių metų vasaros sezoną tiesioginiai skrydžiai Kauną jungia su 19 Europos miestų, iš jų 8 – poilsinių krypčių maršrutai.
Šio sezono metu numatyti 56 skrydžiai per savaitę, juos iš Kauno oro uosto vykdo dvi aviakompanijos – „Ryanair“ ir „ airBaltic“.
2011-aisias Kauno oro uostas „The Euro Annie“ apdovanojimuose įvertintas kaips sparčiausiai augęs oro uostas Europoje per 2010 uosius metus.
ES parama – visiems Lietuvos oro uostams
Galimybę atnaujinti ir modernizuoti šalies tarptautinius oro uostus Vilniuje, Kaune ir Palangoje suteikė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama.
Iš viso 2007–2013 metų Lietuvos oro uostams modernizuoti skiriama 166,1 mln. litų šio fondo paramos, kuri suteikiama pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“.
Oro uostų plėtra naudinga šalies pasiekiamumui gerinti, turizmui skatinti, taip pat padeda pritraukti užsienio investicijas, kurti naujas darbo vietas.
Nuotr. iš Kauno oro uosto arch.
TERMINALAS: Modernus ir jaukus keleivių terminalas nuo europinių skiriasi tik savo dydžiu.
Nuotr. iš asmeninio albumo
PASIRINKIMAS: Dubline dirbanti ir Kaune studijuojanti Kristina sako, kad kelionėms skrydžius iš Kauno oro uosto renkasi daugelis jaunų žmonių.
Užs. Nr. 180100
