Naujausios
Salėje skambėjo įvairios tarmės
Micaičių kultūros centre tą vakarą skambėjo lietuvių kalbos tarmės. Su jomis supažindino ne tik pranešėja.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Žemaitis ir aukštaitė nesusikalbėjo
Lietuvių kalbos mokytoja Ona Pekštienė, daugelį metų dirbusi Kuršėnų politechnikos mokykloje, micaitiškiams pažymėjo, kad gimtoji kalba, pirmieji jos žodžiai, prasidėjo tarme, kuria kalbėjo mama.
Pasak legendos, žmonės nepastatę Babilono bokšto, todėl neužlipę pas Dievą, jo paliepimu išsiskirstė po pasaulį ir prabilo dvylika kalbų.
Kalbininkas Aleksas Girdenis buvo įsitikinęs, kad tikroji gimtoji kalba yra tarmė. Jas prarandant, prarandama pati vertingiausia asmenybės dalis.
Mokytoja O. Pekštienė tikino, kad lietuviai – maža tauta, todėl ypač būtina palaikyti tai, kas ją išskiria iš kitų tautų. Priminusi, kad Lietuvoje yra dvi pagrindinės tarmės, aukštaičių ir žemaičių, 15 patarmių ir apie 100 šnektų, ji vakaro dalyviams išdalijo šalies žemėlapius. Kad tarmėse susigaudyti būtų lengviau.
Matyt, kad klausytojai dar geriau įsimintų tarmių skirtumus, iš Pasvalio kilusi O. Pekštienė jiems pateikė istorijų. Ji juokėsi pasakodama, kad jaunystėje tarmių dėka susipažinusi ir su žemaičiu, iš Akmenės kilusiu savo vyru.
Jai, studentei, vykstančiai iš kaimo, tėvai įdėjo šviežių kiaulės šonkaulių. Aukštaitijoje jie vadinami kitaip – grobais. Bendrabutyje ji ir pareiškusi, kad parsivežė grobų. Vienas vaikinas stebisi: „Negi pas jus valgo grobus?“ Ona atsakiusi, kad valgo, labai skanu.
Tik vėliau paaiškėjo, kad žemaitis ir aukštaitė kalba apie skirtingus dalykus.
Skambėjo įvairios tarmės
„Darykime viską, kad mūsų vaikai, vaikaičiai pirmiausiai prašnektų tėvų tarme ir paliktų ją nesugadintą tiems, kurie gyvens po mūsų“, – ragino O. Pekštienė.
Į Micaičius atvykusiųjų iš įvairių šalies regionų dalyvavo ir šiame renginyje.
Dzūkiškai prabilo nuo Merkinės kilusi Bronė Tonkūnienė, aukštaitiškai – Pasvalyje gimusi Angelė Širvinskienė, 60 metų gyvenanti Kuršėnuose. Iš Šiaulių kilusi Irena Kaselienė, prabilusi žemaitiškai, sakė, kad „nebesusikalbanti“ su savo seserimi, gyvenančia Radviliškio rajone, Šeduvoje.
Dainavo Micaičių bendruomenės kolektyvas. Skambėjo miestelio folkloro ansamblio įrašai.
Autoriaus nuotr.
LEKTORĖ: Mokytoja Ona Pekštienė pasakoja apie tarmes.
DZŪKĖ: Bronė Tonkūnienė sakė, jog „Aprylius“ Dzūkijoje – didelė šventė.
PRISIMINIMAI: Angelė Širvinskienė pasakoja apie Pasvalio krašto papročius.
TEMA: Renginio dalyviai jiems išdalintuose žemėlapiuose domėjosi, kaip Lietuvoje pasiskirsčiusios tarmės.