Naujausios
VERSMĖS
Prisiminė poetę Reginą Biržinytę
Praėjusį antradienį Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje prisiminta poetė, ilgametė bibliotekos darbuotoja Regina Biržinytė, kuriai šiemet būtų sukakę 65-eri.
R. Biržinytė yra išleidusi tris poezijos rinkinius. Kas metai teikiama jos vardo literatūrinė premija.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Laisva ir išdidi asmenybė
Antradienio vakaras Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje prisipildė gyvų prisiminimų apie čia ne vienerius metus dirbusią poetę Reginą Biržinytę. Prisiminimų vakare dalyvauti negalėjęs R. Biržinytės brolis Valentinas Biržinis atsiuntė padėkos laišką tiems žmonės, kurie nepamiršta sesers, puoselėja jos atminimą.
Laisva ir išdidi, sudėtinga asmenybė. Nesuvaržyta ir drąsi, bet viduje – jautri ir gležna. Gilios dvasios ir mąstymo. Taip apie anksti išėjusią poetę kalbėjo ne vienas ją pažinojęs, su ja dirbęs, bendravęs kelmiškis.
Nors Regina Biržinytė prieš 65 metus, 1949-ųjų sausio 1-ąją, gimė Anykščiuose, vėliau jai Kelmė, pasak vakaro vedėjos Dalios Griškevičienės, tapo miestų miestu. R. Biržinytė Kelmėje augo ir brendo, po studijų grįžo, gyveno ir dirbo čia iki mirties.
„Išėjusiai ten, už ribos“
Reginą Biržinytę pažinojusi poetė Amelija Miltenienė paskaitė ištraukas iš apybraižos-laiško „Išėjusiai ten, už ribos“, parašytos praėjus vos pusmečiui nuo R. Biržinytės mirties.
„Kartais tu būdavai silpna ir gležnutė, nesugebanti pasirūpinti savimi, savo buitimi. Ir net sveikata rūpintis tu nesugebėjai be draugų pagalbos. O kartais – tokia beatodairiškai stipri, savarankiška, nenorinti būti panaši į kitus. „Nebėgsiu ratu, kaip kiti“, – sakydavai. Gal todėl ir tavo kūryba tokia savita ir turiniu, ir kalbėjimu“, – skaitė A. Miltenienė.
Reginą Biržinytę, pasak Amelijos Miltenienės, išugdė ne tik mokykla, auklėtoja, bet ir dora, gera šeima.
„Jos mama buvusi keistoko būdo: labai uždara, baili, viena niekur neidavo. Tokių savybių turėjo ir Regina. Augo ji brolio Valentino globojama. Kai brolis nusipirko motociklą, Regina džiaugėsi, jog kartu išskraidė visą Lietuvą. Regina buvo netikėta gyvenimo ir minčių potėpiais“, – sakė A. Miltenienė.
Su Regina Biržinyte Amelija Miltenienė pasakojo išvaikščiojusi ir išbraidžiojusi Kražantės pakrantes. Poetė mėgo civilizacijos neužkliudytą gamtą, eidavo į pelkes, dilgėlynus. Tik nepavyko įgyvendinti svajonės – pakeliauti ir Dubysos pakrantėmis.
Bibliotekos širdis
R. Biržinytė, baigusi filologijos studijas, neilgai mokytojavo. Mokyklose, kuriose karaliavo šurmulys, ji jautėsi prastai.
Viskas pasikeitė 1976-aisiais, kuomet poetė pradėjo dirbti Kelmėje, bibliotekoje. Buvusi bibliotekos direktorė Monika Myniotienė prisiminė, jog R. Biržinytė sugebėdavo atrasti ir pasiūlyti skaitytojams tikrai vertingų literatūros kūrinių. Rengdavo bibliografines apžvalgas, kaupė kraštotyros darbus, kartotekas, vesdavo įvairius seminarus.
Daug dienų ji praleisdavo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, saugyklose, rasdavo savo sielai artimų knygų. Pasak M. Myniotienės, Regina Biržinytė buvo tikra bibliotekos širdis.
„Pamenu, jau susigyvenusi, susitaikiusi su savo bėda, Regina taip ir liko vandens paukštis. Per pietų pertrauką prašydavo bendradarbių ją palydėti iki Kražantės. Kaip antelė, gražiai, ant nugaros plaukiodavo vandenyje. Regina buvo labai tvirta, užsispyrusi, nors gal šios savybės jai tuo metu nelabai padėjo“, – prisiminė M. Myniotienė.
Iš „Vieversėlio“ – „Vieversys“
Kelmės literatų klubo „Vieversys“ prezidentas Viktoras Gulbinas pasakojo, jog prieš kelis dešimtmečius Regina Biržinytė bandė į būrelį sukviesti negausius kelmiškius kūrėjus.
Pradėtos rengti poezijos šventės. R. Biržinytė pasikviesdavo pažįstamų poetų iš kitų vietovių, daugiausia – Šiaulių, Tauragės.
„Regina buvo kukli, uždara, niekada neprisiimdavo jokių nuopelnų. Filosofė. Mylėjo savo kraštą ir jo gamtą, Kražantę. Mūsų, kelmiškių poetų, būrelis buvo pavadintas „Vieversėliu“. 1996 metais „Vieversėlis“ virto „Vieversiu“ – rajono literatų klubu, pirmoji prezidentė buvo Amelija Miltenienė“, – pasakojo V. Gulbinas.
„Ainė tų aisčių, kur pasagas rankomis tiesino“
Regina Biržinytė išleido tris poezijos rinkinius.
Pirmasis, pavadintas „Takas į vienkiemį“, pasirodė 1990-aisiais. Literatas Bronislovas Klimašauskas sakė, jog tais laikais kūrėjams iš provincijos išleisti poezijos knygą buvo beveik neįmanoma.
Regina Biržinytė ėmė ieškoti užtarimo, draugų, padėjėjų, rėmėjų Vilniuje. Tačiau ir padedant kraštiečiui poetui Vladui Šimkui, „Vagos“ leidykla nesutiko greitai išleisti knygelės. Tuo metu Klaipėdoje įsikūrė Žemaitijos rašytojų bendrija, vadovaujama taip pat iš Kelmės rajono, nuo Pašilės, kilusio Juozo Marcinkaus. R. Biržinytė susipažino su juo. Vėliau J. Marcinkus įkūrė privačią leidyklą „Eldija“. Ten ir išleistas „Takas į vienkiemį“, sutalpinęs 71 eilėraštį.
„Pagrindinės Reginos poezijos temos buvo tėvynė Lietuva, jos pirmapradis grožis, gimtinė. Prisistatė poetė taip: „Esu ainė tų aisčių, kur pasagas rankomis tiesino, kur saugojo ugnį šventų ąžuolynų pavėsyje“ , – sakė B. Klimašauskas.
1993 metais buvo išleistas antrasis R. Biržinytės poezijos rinkinys „Ten už Kražantės“. Poezijos ir publicistikos „Sutemų slėniai“ pasirodė 1996-aisiais, likus visai nedaug laiko iki poetės mirties.
Didžioji aistra – kelionės
Regina Biržinytė aistringai mėgo keliauti.
Kelmiškis Jonas Stabingis su R. Biržinyte užaugo gretimuose namuose. Jam buvo tekę ir kartu pakeliauti: 1970-aisiais – po Krymą, Karpatų kalnus, kitais metais – po visai priešingą kraštą prie šaltosios Baltosios jūros.
„Vanduo – ledinis, rodos, ilgai neišbūsi. O Regina vis plaukioja ir plaukioja, kaip niekur nieko. Aš taip sušalau, kad susiradau kažkokią valtelę, labiau primenančią geldą, ir įsiropščiau į vidų. Regina priplaukė prie manęs, padėjo valtelę su manimi į krantą nustumti. Užplaukėme ant akmens. Jau ir abu sušalome, bet įspūdžiai neįtikėtini iki šių dienų išliko“, – pasakojo J. Stabingis.
Dar ilgai, degant mažoms žvakelėms, kelmiškiai dalijosi prisiminimais apie Reginą Biržinytę. Atrodė, kad ir pati poetė yra kažkur šalia. Vakaras vadinosi „Pokalbiai su... apie Reginą“. Veikė dokumentų paroda „Šviesia atmintim sugrįžusi“.
Autorės nuotr.
ŠIRDIS: Buvusi Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Monika Myniotienė sakė, jog Regina Biržinytė buvusi tikra bibliotekos širdis.
PRISIMINIMAI: Poetės Reginos Biržinytės prisiminti susirinko didelis būrys ją pažinojusių, su ja kartu dirbusių kelmiškių.
ROMANSAI: Regina Biržinytė mėgo klausytis romansų. Kelmės kultūros centro muzikavimo grupė „Intriga“ atliko keletą jausmingų dainų.