Naujausios
Konkurenciją biokuro rinkoje didins urėdijos
Aplinkos ministro įsakymu nuo šių metų pradžios urėdijoms pavesta iš miško kirtimo atliekų gaminti skiedras ir tiekti jas rinkai kaip biokurą. Ar tai padidins konkurenciją biokuro rinkoje?
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Urėdijos neskuba
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tvirtina, kad urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje užtikrins, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina, o konkurencija bus naudinga galutiniam vartotojui.
„Mes teturime griebtuvą šakoms pakrauti ir specialią priekabą joms pervežti, – sakė „Šiaulių kraštui“ Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis. – Todėl skelbėme rangos darbų skiedroms gaminti pirkimo konkursą“.
Įrenginių kirtimo atliekoms smulkinti ir transportuoti kol kas neturi nė viena iš 42-jų šalies urėdijų. Kadangi atsiliepimų į paskelbtus konkursus rangos darbams pirkti aplinkinės urėdijos beveik nesulaukė, imtasi kviesti rangovus tiesioginių derybų keliu.
„Pastarajame medienos pardavimų aukcione buvo nupirktas ne visas mūsų siūlytas medienos atliekų kiekis. Matyt, šilumos gamintojai yra sudarę sutarčių reikalingam skiedrų kiekiui pagaminti iki pat šildymo sezono pabaigos“, – svarstė Radviliškio urėdijos vadovas Juozas Eismontas.
Gavo užduotis
Šalies urėdijose pirmąjį šių metų pusmetį užsimota pagaminti 55 tūkstančius kubinių metrų skiedrų. Be to, urėdijose turėtų būti sukauptas 7000 kubinių metrų malkų rezervas. Šios malkos bus saugomos prie gerai privažiuojamų kelių. Tam atvejui, jeigu dėl kokių nors priežasčių viena ar kita šalies šilumos gamybos įmonė biokuro staiga pristigtų.
Skiedrų gamybos, malkų rezervo užduotys urėdijoms diferencijuotos pagal medynų sudėtį, atstumus iki biokuro katilinių (skaičiuojama, jog neracionalu transportuoti medienos skiedras didesniu nei 50 kilometrų atstumu). Šiaulių urėdijai, pavyzdžiui, 2014 metams nustatytas 750 kubinių metrų malkų rezervas ir 2300 kubinių metrų skiedrų gamybos užduotis.
Pastaraisiais metais Šiaulių urėdija parduodavo po 7–9 tūkstančius kubinių metrų kirtimo atliekų kasmet. Pasak S.Pališkio, sunku prognozuoti, kokiu mastu sumažės kirtimo atliekų pasiūla kitiems biokuro gamintojams, kai ši gamyba įsibėgės pačioje urėdijoje.
Kai kurie ligšioliniai atliekų pirkėjai yra sudarę su urėdija ilgesnio laikotarpio pirkimo sutartis. Dalį kirtimo atliekų būtina palikti kirtavietėse miško ekosistemai gyvuoti, ypač nederlingose žemėse. Dalis atliekų suklojama į valksmas pagamintai medienai išvežti iš šlapių kirtaviečių.
Konkurencija didėja
Šalies energetikos įmonėms yra nustatyta prievolė dalį kuro šilumos ir elektros gamybai įsigyti energijos išteklių biržoje: šiemet – ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 metais – ne mažiau kaip 30 procentų, 2016-aisiais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 procentų.
Akivaizdu, jog būsimas urėdijų dalyvavimas Biokuro biržoje labiausiai jaudina anksčiau klestėjusius skiedrų gamybos monopolininkus. Įtariama, jog nemažai jų vienaip ar kitaip susiję su pačiomis šilumos gamybos įmonėmis, todėl gali būti dirbama pagal principą: pats gaminu, pats iš savęs ir nusiperku.
Urėdijų pagaminto biokuro kiekis sudarys apie 2 procentus visos šalies biokuro pasiūlos.
Prognozė: kaina dar gali kilti
Biokuro biržą administruojančios bendrovės „Baltpool“ duomenimis, dabartiniu metu biokuro kainos svyruoja tarp 600–800 litų už toną, skaičiuojant naftos ekvivalentu. Gamtinių dujų kaina – apie 1900 litų.
Šilumos gamintojai tvirtina, jog didesnį kaloringumo efektą duoda šakų skiedrų maišymas su malkine mediena. Todėl, besiplečiant biokuro vartojimui šalyje, per kelerius pastaruosius metus malkų kainos pašoko kone dvigubai.
Lapkričio mėnesį visoje šalyje 3-ios grupės (prasčiausios) malkos kainavo vidutiniškai 72 litus už kubinį metrą. Dabartiniu metu dėl šios kategorijos malkų iš esmės varžosi biokuro ir medienos plokščių gamintojai.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacija prognozuoja, jog biokuro kainos ir toliau kils, pirmiausia, dėl didėjančio darbo užmokesčio, nuolat brangstančių degalų, mechanizmų ir taip toliau. Biokuro rinkos analitikai pranašauja netolimą medienos skiedrų kainų susilyginimą su malkų kainomis.
Jeigu biokuro iš atliekų, malkų kainos pasiektų dabartinę popiermedžių kainą (90–92 litai už kubinį metrą), jos susilygintų su užsienio biokuro kainomis. Tačiau Energetikos konsultantų asociacijos ataskaitoje apie biokuro poreikį bei prognozuojamas kainas pabrėžiama, jog net tuo atveju, jeigu biokuro kainos artėtų prie gamtinių dujų kainų, biokurą iš vietinių šaltinių naudoti šilumos ir elektros gamybai apsimokėtų dėl sukuriamų darbo vietų, šalies viduje liekančių biokuro rinkos pinigų.
Antano STAPONKAUS nuotr.
KONKURENCIJA: „Mes pirksime paslaugas palankiausia kaina, ateityje per įvairias programas galbūt įsigysime savą techniką. Tačiau konkuruoti bus sunku dėl skirtingų mokesčių“, – sakė Šiaulių urėdijos urėdas Stasys Pališkis.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
RINKA: Pagamintas skiedras, kaip biokuro produktą, miškų urėdijos turėtų parduoti konkurencingomis kainomis per pradėjusią veikti energijos išteklių biržą „Baltpool“, kurioje biokuro produktų pardavimo apimtys nuolat auga. Iki šiol miškų urėdijos skiedrų negamino ir rinkai netiekė. Jos parduodavo tik pačias miško kirtimų atliekas, kaip žaliavą skiedroms gamintii.
BIOKURAS: Skaičiuojama, jog trys kubinio metro talpos maišai talpina vieną kubinį metrą skiedromis paverstų medienos atliekų. Pagal kaloringumą, vieną toną naftos ekvivalento atitinka maždaug 5 kubiniai metrai medienos.
LENTELĖ
Biokuro naudojimas apskrities šilumos įmonėse (2013m. lapkritis)
Įmonė Biokuro dalis kuro struktūroje Šilumos kWh kaina su PVM
„Radviliškio šiluma“ 75 20,75ct
„Kelmės šiluma“ 83 22,33ct
„Akmenės energija“ 46 24,83ct
„Šiaulių energija“ 38 25,09ct
„Joniškio energija“ 9 34,11ct
„Pakruojo šiluma“ 50 34,13ct
ŠALTINIS: Lietuvos biomasės energetikos asociacija