Naujausios
Šernai aukojami, kad išliktų kiaulės
Pakruojo rajone veikiantys medžiotojų būreliai laikosi aplinkos ministro nurodymo naikinti šernų populiaciją, kad būtų apsisaugota nuo plintančio užkrato, tačiau tvirtina tam nėra tinkamai pasiruošę.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Šernų sumedžioja ne mažiau
Vakar dienos duomenimis, nuo aplinkos ministro įsakymo dėl šernų populiacijos mažinimo paskelbimo dienos, į Pakruojo valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pristatyta dvidešimt penkių sumedžiotų šernų kraujo bei vidinių organų (inkstų, blužnies) mėginiai. Jie išgabenti tirti, ar žvėrys neapsikrėtę afrikiniu kiaulių maru.
Sumedžiotų šernų kraujas ir organai iš visos Lietuvos gabenami tirti į Vilnių, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją. Visų jų atsakymai neigiami – žvėrys neapkrėsti afrikinio kiaulių maro virusu.
„Kol kas tyrimams nešamų mėginių pristatymo intensyvumas rodo, kad medžiotojai dėl užkrato yra susirūpinę ir šernus medžioja ne mažiau, nei iki afrikinio kiaulių maro pavojaus paskelbimo“, – redakcijai sakė Pakruojo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Roma Libonienė.
Aplinkos apsaugos Pakruojo agentūros vedėjo Gedimino Cinkučio teigimu, nuo medžioklės sezono pradžios kas savaitę rajone būdavo sumedžiojama vidutiniškai apie 11 šernų. Nuo pernai gegužės iki šių metų sausio 24-osios rajono teritorijoje medžioklės būreliai nušovė 484 šernus.
Pasibaigus minėtam medžioklės sezonui, pagal būrelių duotas ataskaitas suskaičiuota, jog visuose rajono medžioklės plotuose yra likę 862 šernai.
„Buvome susirinkę su medžiotojais, kalbėjome apie užkrato pavojų plisti ir priemones apsisaugoti. Medžiotojai mobilizuojasi. Kiek tai truks – sunku pasakyti“, – apie medžioklės būrelių atstovų reakciją į Aplinkos ministerijos skelbiamas priemones ir nurodymą naikinti šernus, sakė R. Libonienė.
Dalybų nebereikės laukti
Medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus vadovas Eugenijus Gūra sako, kad paskelbti naujausi reikalavimai dėl sumedžiotų šernų skerdienos nebėra tokie griežti, kaip praėjusią savaitę.
„Situacija yra stebima ir nuolat keičiasi, keičiamos ir priemonės, – sakė R. Libonienė. – Dabar medžiotojams leista laimikio skerdieną dalintis, nelaukiant, kol dieną ar dvi užtruks tyrimai. Laimikio mėsa turės būti saugiai supakuota, sudėtos etiketės, kad būtų galima atsekti, kada ir kur žvėris medžiotas“.
Beje, praėjusį savaitgalį Klovainių būrelio vyrai, vadovaujami E. Gūros, irgi buvo išsiruošę į šernų medžioklę, tačiau nė vieno jų nenukovė.
Buvo palikti natūraliai atrankai
Ilgametis aplinkosaugininkas ir medžiotojas E. Gūra sako prisimenantis kelių dešimčių senumo laikus, kai į šalį buvo atklydęs klasikinio kiaulių maro užkratas.
„Tuomet miškuose rasdavome po kelis nugaišusius šernus ar net ištisas šeimynas. Tačiau tada nebuvo nurodymo šaudyti visus šernus, – prisimena buvęs aplinkos apsaugos specialistas. – Tuomet šernai buvo palikti natūraliai atrankai, dėl to jų populiacija buvo ženkliai sumažėjusi. Tačiau po 5 – 6 metų šernų buvo kaip ir anksčiau.
E. Gūra mano, kad dabartinio užkrato negalima lyginti su anuometiniu, nes šis esąs pavojingesnis. „Manau, teisingas sprendimas – skatinti medžiotojų būrelius kompensacijomis ir drausminti atimant leidimus medžioti, jei jie nesilaikys aplinkos ministro įsakymo mažinti šernų populiaciją“, – sakė Medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus pirmininkas E. Gūra.
Autorės nuotr.
TYRIMAI: Medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus pirmininkas Eugenijus Gūra sako, kad siaučiant klasikiniam kiaulių marui nebuvo nurodymo naikinti viruso nešiotojus šernus.
Eugenijaus GŪROS nuotr.
MEDŽIOKLĖ: Klovainių medžiotojų būreliui gruodžio 28-oji buvo sėkmingiausia praėjusių metų diena: laimikis – 9 šernai.