Naujausios
VERSMĖS
Eugenija ČIČINSKIENĖ
Neprakąstas Rojaus obuolys
Juk būna taip:
Metai plaukia plaukia...
Pavasarių kaskart mažėja...
Ir širdy lieka –
Neprakąstas Rojaus obuolys...
Akimirka brangesnė ir už auksą,–
Taip sakoma dažnai.
Sielos raktus pametę –
Atrakint savęs negalim.
O Meilės kelias –
Pagundos lapais grįstas...
Suradę vienas kitą kalbam:
– Likimo dovana esi...
Bet viskas pavėluota.
Gyvenimo ruduo gilus.
Tik Vilties žvakė neužpūsta –
Ir neprakąstas Rojaus obuolys...
Mūsų likimas – dienos ir naktys
Diena ateina pamažu.
Garsai pirmieji kaip varpeliai skamba.
Toliau garsai stiprėja.
Liūdesys, džiaugsmas ir pyktis
Gyvenimo Dienos taurėj
Nežinomos rūšies kokteiliu virsta.
Ir geriam šį kokteilį mes visi,
Bet svaigstam ne vienodai.
Vieni iš pykčio ir pagiežos
Nerandam sau kelių,
Kiti iš meilės, laimės –
Skrajojam mėlynu paukščiu...
Dienos melodiją pakeis Naktis.
Paslapties erdvėj, sapnų – miražų karalystėj
Visi vienodai būsim lygūs ir nuogi...
Visi mes nueisim ten...
Ar dažnai susimąstom mes,
Kad visi nueisim Ten,
Iš kur negrįžo niekas...
Ar dažnai susimąstom mes,
Kad nekęsdami viens kito –
Trumpinam ir taip neilgus
Savo gyvenimo metus.
Ar dažnai susimąstom mes –
Iš kur atėjom ir kodėl.
Juk ši Žemės tik tarpinė stotis
Tarp Praeities ir Ateities...
Ar dažnai susimąstom mes,
Ką gero šiam gyvenime padarėm.
Ar pasidalijom paskutiniu kąsniu,
Atklydus vargetai į namus?..
Perkūno pušys
Prieš Tave –
Tylus, susimąstęs
Želvių miškas rymo...
Samanotu kilimu –
Ateik čia.
Pasėdėk prie Perkūno pušies
Taip –
Kaip kadais sėdėjo vaidilutės,
Kurios kūreno ir saugojo šventąją ugnį...
Neužmiršk. Su protėviais pakalbėk.
Savo sukurtą maldą Dievui Perkūnui – paskirk.
Į širdies taurę – gerumo, meilės – įpilk.
Jei kada pasauly paklysi, nerasi tiesos,
Nors mintimis į Žemaičių žemę sugrįžk.
Dievų buveinę – Perkūnkalnį ir Perkūno pušį
Ąžuolų vainiku – apipink!
Jadvyga ŠIMKIENĖ-TAUTKEVIČIŪTĖ
PALAIMINK DIEVE
Palaimink Dieve
Tyrą juoką,
O liūdesį išbrauk
Iš atminties.
Jei lemta mirt,
Leisk mirt iš juoko
Šalia gyvenimo
Giedros prasmės.
Kas praranda savo juoką,
Daug brangiau už viską moka.
NAŠLĖ PRIE VYRO KAPO
Geras tu buvai žmogelis,
Ilgas buvo ir amželis.
Nei tu gėrei, nei rūkei
Ir namus gerai tvarkei.
O dabar tu išprotėjai,
Siųst šiukšles iš ten pradėjai.
Kokį biznį ten varai,
Kad tiek šiukšlių pridarai?
Seniūnijos juk neklysta,
Žino, kur chaltūros vyksta.
Su manim nesiderėk,
Štai kvitukai, pažiūrėk.
Tuos kvitus aš tuoj surišiu
Ir į kapą tau įkišiu.
Nori melskis, nori rėk,
Eik ir pats susimokėk.
VAISTAI NUO NIEŽŲ
Snukutį kurmio jis turėjo,
O jis be galo jam niežėjo.
Todėl ir kniso iki Seimo,
Kur tie niežėjimai praeina.