Naujausios
Nuotraukų alchemija grąžina į XIX amžių
Tėvas ir sūnus atrado vienijantį pomėgį – alternatyviąją fotografiją ir nuotraukų gamybą naudojant XIX amžiaus technologijas. Šiauliečiai Vilijus ir Ignas Žagrakaliai tarsi alchemikai eksperimentuoja namuose – jų vonelėje plūduriuoja būsima nuotrauka.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Įkvepia alternatyvioji fotografija
Šiaulių dailės galerijoje „Skizze“ eksponuojama I. Žagrakalio nuotraukų paroda „Gamta ir žmogus“. Fotografijos darytos kalitipijos (angl. kallitype) ir Van Dyke ruduoju (angl. Van dyke brown) procesais, užpatentuotais dar 1889-aisiais metais, daktaro W. W. J. Nicol.
Gamtos leitmotyvas tęsiasi visame fotografijų cikle, o žmogus yra už kadro. Fotografijos – kolektyvinis tėvo ir sūnaus rezultatas. Igno įamžintus kadrus vėliau padeda atspausti Vilijus.
„Fotoaparato, be baterijos ir automatinio režimo, naudojimas, juostos virtimas į negatyvą, o vėliau pozityvinio vaizdo atsiradimas popieriuje masino ir įkvėpė kur kas labiau, negu naujoji fotografija, kurios, beje, nė kiek nenuvertinu ir naudoju labai dažnai“, – sako I. Žagrakalys.
Rimčiau fotografija jis susidomėjo maždaug prieš 5 metus, pirmą kartą įsukęs juostą į tėvo „Liubitel“ fotoaparatą. Šiaulietis mokėsi multimedijos meno Danijoje, tačiau Vilniuje dirba viename banke.
Nutylėtos paslaptys
Terminu „alternatyvioji fotografija“ apibendrintai vadinama viskas iki skaitmenos atsiradimo – istoriniai fotografijos metodai ir technologijos perkeliami į šias dienas. Alternatyviais vadinami nuotraukų spausdinimo procesai išrasti daugiau nei prieš 150 metų.
Informacijos lietuvių kalba apie pirmuosius XIX a. viduryje naudotus nuotraukų spausdinimo procesus beveik nėra. Senoviški nuotraukų gamybos procesai reikalauja ne tik žinių, bet ir įgūdžių.
V. Žagrakalys su sūnumi skaitė vieno iš žinomiausių pasaulyje analoginės fotografijos žinovų knygą anglų kalba, tačiau pastebi, jog ir ten ne visi niuansai atskleisti iki galo. Kiekvienas fotografas turi savų paslapčių, kurių neišduoda. Viskas ateina bandymu keliu.
„Panašiai, kaip su kulinarija. Net jei šeimininkė pasako receptą, kažkokią detalę vis vien nutyli“, – šypteli vyras.
Visos nuotraukos parodoje padarytos kontaktiniu būdu, t. y. negatyvo dydis atitinka nuotraukų dydį. Dauguma nuotraukų fotografuotos senoviško didelio formato dumpinio fotoaparato analogija.
Nuotraukos gimimas
V. Žagrakalys pasakoja, jog alternatyvių būdų yra labai daug. Vieno jų, cianotipijos (angl. cyanotype, blue print) spausdinimo proceso, atrasto 1842 metais, rezultatas – šviesiai arba tamsiai mėlynas atspaudas.
Van Dyke rudasis ir kalitipijos procesai – sudėtingesni. Pagaminti vieną nuotrauką trunka visą vakarą. Pirmiausia ant specialaus popieriaus tepama emulsija, išdžiovinama. Tuomet ant viršaus dedamas negatyvas, suspaudžiamas tarp dviejų stiklų ir apšviečiamas ultravioletiniais arba saulės spinduliais. Po to pilami ryškalai, plaunami chemikalų likučiai, nuotrauka fiksuojama. Nuo ryškalų priklauso nuotraukų ryškumas, atspalvis.
„Daugumos nuotraukų emulsijose naudojami taurieji metalai. Kai daug kartų plauni, vonelėse net sienos apsineša sidabru“, – pasakoja Vilijus. Reikalingas chemines medžiagas fotografai siunčiasi iš užsienio, Lietuvoje nėra kur jų įsigyti. Brangiausios nuotraukos, galinčios išlikti net 200 metų, gaminamos su platina.
V. Žagrakalys pripažįsta, jog kai kurie chemikalai yra kenksmingi, todėl rekomenduojama naudoti respiratorius, pirštines. Nors mokykloje jis nebuvo geras chemikas, dabar tenka pačiam maišyti įvairius mišinius. Čia padeda ir jaunėlis sūnus, paprašantis patarimų savo buvusios chemijos mokytojos.
Nuotrauka – parodoje JAV
Viena I. Žagrakalio fotografija su Kelno (Vokietija) geležinkelio stoties vaizdu, kur persišviečia katedra, kabo alternatyviosios fotografijos parodoje JAV galerijoje, pakliuvo į parodai išleistą knygą. Parodos konkurse nuotrauką atsirinko komisija, vadovaujama alternatyvios fotografijos žinovo, profesoriaus Christopher James.
Nepaisant to, jog tą patį senoviškų nuotraukų efektą ir įspūdį galima paprastai išgauti kompiuteriu – yra filtrai prie nuotraukų koregavimo programų, retro programėlės išmaniuosiuose telefonuose, V. Žagrakaliui įdomiausias pats procesas.
„Vienas renka monetas, kolekcionuoja automobilius, o kitas daro senoviškas nuotraukas“, – šypteli Vilijus.
Jono TAMULIO nuotr.
PROCESAS: Vilijus Žagrakalys pasakoja, jog nuotraukos gaminimo procesas užtrunka visą vakarą. Išgauti gerą fotografiją reikia daug eksperimentuoti ir mokytis.
NUOTRAUKA: Kelno geležinkelio stotyje daryta Igno Žagrakalio fotografija pakliuvo į alternatyvios fotografijos parodą JAV.
FOTOAPARATAS: Šiaulietis Ignas Žagrakalys fotografuoja ir senoviško didelio formato dumpinio fotoaparato analogija.
POMĖGIS: Fotografijos – kolektyvinis tėvo ir sūnaus rezultatas. Igno įamžintus kadrus vėliau padeda atspausti Vilijus.