Naujausios
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO NUOTOLINĖS PAMOKOS – ŠIUOLAIKIŠKAS POŽIŪRIS Į MOKYKLĄ
Laima Juzulėnienė
Šiaulių universiteto dėstytojų kartu su Nuotolinių studijų centru parengtos pusės valandos trukmės nuotolinės pamokos padeda skirtingų dalykų mokytojams paįvairinti mokymo turinį ir sudominti moksleivius šiuolaikinėmis technologijomis. Nurodytą dieną 11 valandą prisijungę interneto adresu http://distance.su.lt/tv/ visi besidomintieji bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra internetas, gali stebėti tiesiogines transliacijas, o tą dieną pažiūrėti nespėjusieji ar pamiršusieji, gali tai padaryti sau patogiu laiku – pamokų įrašai skelbiami e. universiteto įrašų talpykloje (http://irasai.distance.su.lt/replay/login.html) ir „Youtube“ interneto svetainėje. Nuotolinių pamokų tvarkaraštis skelbiamas universiteto svetainėje www.su.lt →Stojantiesiems→ naujienos.
Geros idėjos greitai randa atgarsį
Šiaulių universiteto dėstytojai, bendradarbiaudami su Nuotolinių studijų centru, parengė keliolika nuotolinių pamokų įvairių klasių moksleiviams. Pamokų peržiūrų skaičius (straipsnio rašymo momentu siekė apie 2000) ir informacinių skambučių gausa visų pirma parodė, kad Šiaulių universiteto pasiūlymas „pataikė į dešimtuką": nuotolinės pamokos dar pakankamai naujas, mokyklų tik pradedamas integruoti ugdymo metodas, kurio poreikis dar nėra užpildytas, todėl universiteto bendruomenė džiaugiasi, galėdama prisidėti prie mokymo turinio tobulinimo ir kompiuterinių technologijų populiarinimo. Antra vertus, įvairių mokomųjų dalykų mokytojų susidomėjimas tik patvirtino faktą, kad šiuolaikines kompiuterines technologijas puikiai valdo ir išmano ne tik informatikai, visų dalykų mokytojai yra pasirengę gauti ir naudoti pačią naujausią ugdymui ir kitoms reikmėms skirtą informaciją. Taigi ketinama ir balandžio mėnesį pasiūlyti įvairių nuotolinių pamokų įvairiems dalykams mokyti. Tikimės, kad Šiaulių universiteto dėstytojų parengtos nuotolinės pamokos bus įdomios, naudingos, papildys mokymo programą ir paskatins moksleivius domėtis šiuolaikinių technologijų pritaikomumu.
Pamokos internetu populiarios ir tarp užsienyje gyvenančių
Kai kurių pamokų paklausa maloniai nustebino. Tiesiogines transliacijas stebėjo nuo 16 iki 36 nutolusių taškų (taškas – tai ne pavienis vartotojas (buvo ir tokių), o viena klasė, stebėjusi pamoką naudojant multimediją). Programinės įrangos koordinatorius asist. Tomas Bersėnas, atsakingas už nuotolinių pamokų technines galimybes, pastebėjo, kad vartotojai, norintys stebėti tiesiogines transliacijas, dažniausiai „atkeliauja“ per Šiaulių universiteto svetainę, švietimo centrus, pavienius mokyklų tinklalapius, kuriuose yra pasiskelbę universiteto atsiųstą nuotolinių pamokų tvarkaraštį, kitus kanalus. Vadinasi, pasiūlymu susidomėta ne tik mokyklose. Džiugina, kad nuotolines pamokas žiūrėjo ir lietuvaičiai, gyvenantys užsienyje ir besimokantys nuotoliniu būdu. Anot Nuotolinių studijų centro specialisto T. Bersėno, „gyvai stebinčių transliacijas buvo iš Didžiosios Britanijos, JAV, Ispanijos, jie daugiausia jungėsi per Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos tinklalapį“.
Paklausiausi dalykai – matematika ir lietuvių kalba
Šiaulių universiteto dėstytojai, parengę nuotolines pamokas, ir patys stebėjosi jų populiarumu: peržiūrų skaičius viršijo net keletą šimtų. Pavyzdžiui, Informatikos, matematikos, e. studijų instituto Matematikos katedros lektorės dr. Neringos Klovienės 6–12 klasių moksleiviams skirta pamoka „Matematika aplink mus: nuo šokolado iki „Angry Birds“ žaidimo“, siūlanti mokytis matematikos naudojant šokoladą arba žaidžiant populiarius kompiuterinius žaidimus, buvo parodyta pirmoji, o mėnesio pabaigoje jos peržiūrų skaičius siekė per pusę tūkstančio (637). Su matematike konkuravo Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesoriaus dr. Skirmanto Valento lietuvių kalbos ir literatūros dalykui skirta pamoka „Kaip ošia Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Dėstytojas, pasitelkęs rytų aukštaičių anykštėnų tarmę, ne tik atskleidė pamatines chrestomatinio kūrinio prasmes, bet ir pademonstravo žavų, mokyklose įprastai nepraktikuojamą poemos perskaitymo būdą. Tos pačios katedros profesorės dr. Giedrės Čepaitienės parengtos kalbos kultūros pamokos „Ką reiškia kalbėti prieš auditoriją?“ populiarumą, tikėtina, sparčiai didino būtinybė pasirengti balandžio mėnesį mokyklose laikomai viešojo kalbėjimo įskaitai. Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros lekt. dr. Janinos Šeputienės ekonomikos pamoka „Lietuvos socialinė-ekonominė padėtis: kuo stebiname pasaulį?“ supažindina moksleivius su naujausia Pasaulio banko statistika ir šalių ekonomiką įtakojančiais rodikliais. Humanitarinio fakulteto lektoriaus dokt. Aidano Barzelio pamoka anglų kalba „Intercultural communication: myths and stereotypes“, parengta drauge su ERASMUS studentais, studijuojančiais šiuo metu Šiaulių universitete, ypač tinkama vyresniųjų klasių moksleivių šnekamosios anglų kalbos įgūdžiams tobulinti.
Įdomios ir žiūrimos gamtamoksliniams dalykams skirtos pamokos: Edukologijos fakulteto prof. dr. Astos Klimienės pamoka „Bioetika: kas tai?“, analizuojanti aktualiausias šiuolaikinei visuomenei mokslo problemas, kurios reikalauja gilesnio apmąstymo ir etiškesnio požiūrio, bei pažintinė Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto prof. dr. Vaclovo Tričio pamoka „Vanduo: struktūra, sudėtis, savybės“, aktuali tiek jaunesniųjų, tiek vyresniųjų klasių moksleiviams.
Moksleivius sudomino ir dr. Romos Kačinskaitės, Informatikos, matematikos, e. studijų instituto profesorės, 5–12 klasių moksleiviams parengta pamoka „Aritmetika ir skaičiavimo sistemos“, kurioje buvo aiškinamasi, ar bet kurį dešimtainiais skaitmenimis užrašytą skaičių visame pasaulyje žmonės supranta vienodai, kaip atlikti aritmetinius veiksmus, pasirinkus kitą pagrindą, ne skaičių 10.
Bene labiausiai nuotolinių pamokų sumanytojus nudžiugino tai, kad moksleiviai domisi pačiais įvairiausiais dalykais, tarp kurių populiari yra ir matematika, tik svarbu, kaip ją pateiksime ir ja sudominsime.
Žiūrėkite balandžio mėnesį
Po moksleivių pavasario atostogų numatytos dar penkios pamokos. Balandžio 23 dieną Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Zigmantas Gudžinskas pamokoje „Biologinės invazijos Lietuvoje: priežastys ir pasekmės“ (8–12 klasėms) nagrinės aktualią problemą – biologinę invaziją: dėl kokių priežasčių atsiranda ir įsikuria iš kitų kraštų kilę organizmai, kokį poveikį jie daro aplinkai, kaip apsaugoti aplinką nuo naujų invazinių rūšių skverbimosi. Balandžio 24 dieną Humanitarinio fakulteto prof. dr. Arūnas Gumuliauskas 10–12 klasių moksleiviams papasakos apie sovietinio totalitarizmo atsiradimo priežastis ir ypatybes, apie sovietizacijos politiką ir sovietizaciją Lietuvoje. Profesorius siūlo moksleiviams iš anksto susipažinti su naujomis sąvokomis ir perskaityti vadovėlyje pateiktą medžiagą.
Balandžio 28 ir 29 dieną su moksleiviais nuotoliniu būdu bendraus Humanitarinio fakulteto doc. dr. Irena Baliulė, ji mokys vyresniųjų klasių moksleivius literatūros kūrinio panaudojimo mokykliniame rašinyje gudrybių, o šiuo metu Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete dirbantis profesorius dr. Kennetas Kolonas iš JAV papasakos apie JAV rinkimų sistemą (paskaita vyks anglų kalba). Balandžio mėnesio paskaitų ciklą 30 dieną užbaigs Socialinių mokslų fakulteto lektorės Vilmos Tubutienės paskaita "Karjera: būk matomas". Vyresniųjų (9–12) klasių moksleiviams skirtoje paskaitoje dėstytoja kalbės apie sėkmingą karjerą įtakojančias savybes, nurodys, kurios asmeninės savybės padeda tapti išskirtiniam, pastebimam, kaip tos savybės įtakoja asmens karjerą.
Puslapis parengtas "Šiaulių kraštui" bendradarbiaujant su Šiaulių universitetu
Prof. dr. Giedrė Čepaitienė.
Prof. dr. Skirmantas Valentas.
Lektorė dr. Janina Šeputienė.
Prof. dr. Roma Kačinskaitė.
Jie pasirinko Šiaulių universitetą
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros lektorė Rita Toleikienė ir jos sūnus, Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto statybos inžinerijos studijų programos studentas Vėjūnas Toleikis, dabar – viename universitete: vienas čia dirba, kitas – mokosi. Abu jie turi savo požiūrį į studijas, į pasirinkimus, tačiau vieningai sutaria, kad svarbiausia – žinoti, ko nori, ir siekti savo tikslo.
Regina BEJULĖ
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros lektorė Rita Toleikienė dirba universitete beveik 10 metų. Optimizmo ir veiklos niekada nepristinganti pedagogė dėsto studentams etiką ir antikorupcinę politiką bei dalykinę komunikaciją, vadovauja Etikos komisijai ir fakulteto Socialinės partnerystės centrui, užsiima studijų rinkodara. Du bakalauro ir vieną magistrantūros diplomus Šiaulių universitete įgijusi R. Toleikienė neketina sustoti – šiuo metu dėstytoja yra Šiaulių universiteto vadybos krypties doktorantė ir rašo mokslinį darbą apie etikos vadybą organizacijoje. „Jeigu neturiu ką veikti, susergu“, – rimtai juokauja lektorė.
Veiklumą paveldėjo sūnus
Guvus Ritos Toleikienės būdas, asmeninės savybės inspiravo ne tik jos pačios karjeros pokyčius, bet ir sūnaus profesinį pasirinkimą. Vėjūnas Toleikis studijuoja Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakultete statybos inžineriją, yra paskutinio kurso studentas. „Jau 10-oje klasėje žinojau, kuo būsiu, – pasakoja Vėjūnas. – Sekėsi tikslieji mokslai, chemija, be to, statybų verslas tuo metu buvo „ant bangos“, juo užsiėmė ir tėtis, kas irgi įtakojo mano apsisprendimą.“ Nors statybų bumas atslūgo, vaikinas nesigaili: pasirinkta specialybė tebėra patraukli ir perspektyvi, nes universali. Galima dirbti statybos projektų ar darbų vadovu, statinių techniniu prižiūrėtoju ir pan. Neatmeta Vėjūnas ir tolimesnių studijų galimybės, nors darbdavys, pas kurį dirba trejus metus, magistro diplomo nereikalauja. „Tai būtų investicija į save, savo akiračio plėtimas ir profesionalumo kėlimas“, – įsitikinęs tuoj diplomuotu specialistu tapsiantis V. Toleikis, gebantis suderinti studijas, darbą ir šeimą.
Dėstytoja ir studentas mato teigiamus pokyčius
Tiek mama, tiek sūnus, paprašyti palyginti studentams mūsų universitete sudarytas studijų sąlygas, mato daug gerų pokyčių: šiuolaikiški mokymo(si) metodai, jungtinės studijų programos, Nuotolinių studijų centro paslaugos, vaizdo konferencijų galimybės, realūs šansai išvykti pagal tarptautinių mainų programas, dėstytojų-praktikų perteikiamos žinios ir patirtis, gerėjanti studijų kokybė, išplėtotos savanorystės veiklos, karjeros specialistų pagalba – visko neišvardinsi. „Pasikeitęs ir pačių studentų požiūris, – džiūgauja ilgametę patirtį turinti dėstytoj. – Beveik pusė iš jų pradeda anksčiau suvokti, kaip svarbu derinti studijas ir praktinę veiklą, tikslingai panaudoti studijoms skirtą laiką. Atsakingai mąstantys greičiau randa darbo vietą.“ Tai patvirtina ir sūnus: „Kai studijuoji ne dėl to, kad liepė tėvai ar kad arčiau namų yra patogiau, o dėl to, kad esi tvirtai apsisprendęs ir žinai, ko nori, atsiranda ir motyvacija, ir aukščiausi įvertinimai, ir viską spėji. Nebijokime laužyti stereotipų, vadovaukimės savo galva“, – ragina veiklus studentas.
Tėvų nuomonė – svarbi, sava – dar svarbesnė
Socialinių mokslų fakulteto lektorė R. Toleikienė įsitikinusi, kad klaidingo pasirinkimo apskritai nebūna, tačiau pataria tėvams kalbėtis su vaikais: „Neprimeskite savo nuomonės, būkite patarėjai – jaunuolis ne visada tinkamai įvertina būsimus gyvenimo ir darbo rinkos pokyčius,“ – teigia dėstytoja. Ir dar priduria, kad sėkmę lemia vaiko pasirengimas būti savarankiškam, noras tapti savo srities profesionalu. Vėjūnas sutinka su mamos nuomone, tačiau pataria neapsisprendusiems neskubėti, padirbėti keletą metų, kol išsigrynins tikslas ar noras, ir tuomet rinktis studijas. O dėl studijų miesto ar aukštosios mokyklos vardo R. ir V. Toleikiai pataria nesukti sau galvos. „Visur gali kuo puikiausiai save realizuoti, jeigu nori“, – paprastai ir sykiu išmintingai mąsto aktyvų gyvenimą pasirinkusi dėstytoja. „Kai dėstytojas kreipiasi į tave vardu ir pavarde, domisi tavo pasiekimais, patikėkit, tai didesnė vertybė nei būti didelės mašinos mažu sraigteliu“, – iš patirties žino studentas Vėjūnas.
Zenono Ripinskio nuotr.
Šiaulių universiteto dėstytoja Rita Toleikienė ir jos sūnus studentas Vėjūnas Toleikis.
