Naujausios
Žemgrobiams ruošiamasi atidaryti ne tik duris, bet ir langus
Agnė TOLEIKIENĖ
Žemdirbiai po Velykų raginami vykti į piketą prie Seimo – kur gali būti priimtas žemdirbiams nepalankus žemės įsigijimo įstatymas.
Paskutines tris savaites Seimo komitetuose aktyviai svarstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektai.
Visas tris savaites Ūkininkų sąjungos atstovai akylai stebėjo politikų veiksmus, mintis, nuotaikas, kur link einame, ko tikėtis ateinančią savaitę po Velykų, kai Seime bus svarstomas žemės pardavimo įstatymas.
Įstatymų leidėjai deklaruoja, kad šiuo įstatymu bus sustabdytas besaikis žemės konsolidavimasis vienose rankose, užkirstas kelias spekuliuoti žeme, bus sudarytos sąlygos vystyti žemės ūkio verslą esamiems ūkio subjektams, bet kartu ribosiantis užsienio kapitalo skverbimąsi į Lietuvos žemės ūkį.
Deklaruoti ketinimai buvo geri ir ūkininkai naiviai patikėjo, kad į jų išsakytas mintis bus įsiklausyta ir bus ginami daugumos žemdirbių interesai. Bet, kaip liaudyje sakoma, pinigai kalba už save.
Stambaus verslo interesai, atrodo, ir šiuo atveju ima viršų. Ūkininkai turėjo didelę viltį, kad įstatymas bus toks, kokio reikia žemdirbiui, kokio reikia Lietuvai. Deja.
Posėdžiai Seimo Kaimo reikalų komitete pastarąsias tris savaites nustebino – peršasi išvada, kad įstatymas būtent tam ir kuriamas, kad jame liktų spragų žemės perpardavinėtojams ir stambiam žemės ūkio verslui, kuriam 500 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybė ne riba siekiant asmeninės gerovės.
Pasak Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės, jei leisime, stebėsime nebyliai, žemgrobiams politikai po Velykų atidarys ne tik duris, bet ir langus. O po to vieną dieną galime pamatyti, kad po mūsų kojom jau nebėra ir Lietuvos.
****
Kas Lietuvos kaime šiandien gyvybingas? 40–50 metų ūkininkas. Turintis dar pakankamai energijos ir sveikatos dirbti sunkiai įsigytus 180 ar 200 ha žemės. Tačiau tokio ūkininko sūnus jau užaugo, baigė mokslus ir taip pat nori ūkininkauti.
Tėvas per jaunas perleisti sūnui savo ūkį, tai nuo ko pradėti jaunam žmogui? Stambieji žemvaldžiai visais įmanomais būdais kaišioja pagalius į ratus smulkesniems, net normaliom kainom žemės hektaro neįsigysi – stambieji kainas sukelia, kad mažažemiui belieka tik rankas pakelti į viršų, jų kišenės nepajėgios mokėti tiek, kiek pasiūlo stambieji.
O ar valdžios politika netarnauja stambiam kapitalui, stambiems ūkiams?
Šiaurės Lietuvos Ūkininkų sąjungos skyrių pirmininkai pateikia pavyzdį. Štai tūkstantį hektarų dirbantis kasmet kaip paramą gauna apie pusę milijono litų išmokų, o dirbantis 200 ha žemės – tik 80 tūkstančių litų išmokų. Per metus tūkstančio hektarų valdytojas iš valstybės skirtos paramos gali papildomai nusipirkti dar 30 ha žemės, o smulkusis – vos 4 ha. Per septynerius metus stambusis žemvaldys iš valstybės skirtos paramos turi finansinių galimybių įsigyti per 200 ha žemės papildomai.
****
Lietuvos ūkininkų sąjunga ir toliau tvirtai laikosi nuomonės, kad įstatymuose įtvirtintas ribojimas, leidžiantis vienam asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 ha, turi galioti visiems be išimčių. Bet nuo 2003 m., leidus juridiniams asmenims pirkti žemės ūkio paskirties žemę, ši nuostata tapo lengvai apeinama, nes vienam fiziniam asmeniui galima steigti nors ir šimtą juridinių asmenų ir visas šimtas jų galėjo pirkti po 500 ha žemės.
Įstatymo projekte numatyta, kad 500 ha apribojimas galioja susijusiems asmenims. Asmuo, norintis pirkti žemės ir turintis daugiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų, bus laikomas susijusiu su juridiniu asmeniu, tad jam bus priskaitoma juridinio asmens valdoma žemė.
Tačiau tokioms įstatymo nuostatoms čia pat galime pateikti apėjimo pavyzdį. Aš, mano suaugęs sūnus, taip pat ir mano draugas su suaugusia dukra visi atskirai nusiperkame po 500 ha žemės. Tuomet dar į kompaniją pasikviečiame simbolinį partnerį ir steigiame ŽŪB. Mūsų „partneriui“ duodame 1 proc., o mes su atžalomis pasidalijame po lygiai – iki 24,25 proc. – juridinio asmens akcijų. Neviršydami 25 proc. turimų akcijų skaičiaus, pagal įstatymą, kuris bus tvirtinamas kitą savaitę, vėl įgyjame teisę pirkti 500 ha. Ir taip tą patį kartoti – kurti vis naujas ŽŪB – galėsime neribotai, tiek, kiek patys to norėsime.
Tai akivaizdu žemdirbiui, bet ne įstatymo leidėjams. Ūkininkai siūlė, kad turimam akcijų skaičiui būtų priskiriama proporcingai atitinkama dalis juridinio asmens valdomo žemės ploto. Tuomet būtų aišku, kas kiek Lietuvoje turi įsigijęs žemės ir nereikėtų spėlioti – 18 tūkstančių ar 32 tūkstančius ha. Bet tai kai kam neparanku. Tad įstatymas ribos galimybę įsigyti žemės per 500 ha tik kvailiems, nors kiek protaujantys ir turintys tam lėšų tokio apribojimo neturi ir neturės.
****
Įstatymo projektuose kalbama, kad teks deklaruoti, iš kokių lėšų bus perkama žemė, teks pateikti pajamų deklaraciją, bet įstatyme nekalbama apie tai, kad bus ribojamas ne iš žemės ūkio veiklos gautų pajamų ar per akcijų platinimą vertybinių popierių biržose pritrauktų lėšų panaudojimas žemei pirkti.
Dar keisčiau atrodo, kai nekilnojamojo turto įsigijimo klausimas siejamas su galvijų ragais. Projekte yra nuostata, kad 500 ha apribojimas negalios tiems, kurie laiko daugiau nei 1 sąlyginį gyvulį hektarui. Prisidengiama gerais ketinimais skatinti gyvulininkystės plėtrą, bet akivaizdu, kad sudaroma landa įstatyme, nes gyvulius galima perkelti, tai galima bus padaryti vien tik popieriuje ir, gyvuliais prisidengdami, galės neriboti savo norų toliau Lietuvoje plėsti dvarus.
****
Įstatymo projekte yra kalbama, kad žemės įsigijęs asmuo turės ją naudoti pagal paskirtį, verstis žemės ūkio veikla. Ūkininkai siūlė, kad įsigijęs žemę ne tik turėtų ją dirbti, bet dar ir neturėtų teisės parduoti bent 5 metus. Tai būtų realus saugiklis prieš spekuliaciją žeme. Tačiau seimūnai linksta, kad žemės perleidimo nereikėtų riboti.
Ūkininkai buvo nusiteikę, kad Seime bus palaikyta jų mintis, kad pirkti žemę galima tik ten, kur gyveni, vystai žemės ūkio veiklą ir aplinkiniuose rajonuose. Manė, kad užkirs kelią spekuliantams, kurie „perka žemę visoje Lietuvoje“ – aiškiai ne dirbti, o perparduoti, iš to pasipelnyti.
Seimūnai mano kitaip – laisva rinka, laisva ekonomika, laisvi pirkti ir parduoti be apribojimų. Vadinasi, pinigingi vėl bizniaus žeme.
Kaip vienas iš saugiklių įstatymo projekte numatomos prie savivaldybių komisijos, kurios duos leidimus žemėms pirkti arba ne. Tačiau niekas nekalba, kad jokia komisija negali neduoti leidimo pirkti žemę, jei įstatyme leidžiama ją pirkti be apribojimų.
– Mes nebesuprantame, kam reikėjo rengti tokį painų įstatymą, jei jame neliko tikrų saugiklių?– klausia Ūkininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Raimundas Juknevičius.
****
Įstatymo projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka, po Velykų. Įsiklausyti į siūlymus ir juos gerai pasverti jau nėra kada. Bet gi geriau jokio įstatymo, nei blogai parengtas įstatymas.
Kaip šio argumento pavyzdį žemdirbiai dažnai prisimena įstatymais sudarytą galimybę nekilnojamąjį turtą kilnoti. Rastume ir daugiau pavyzdžių. Skubama Seime, kad įstatymas įsigaliotų dar iki draudimo užsieniečiams pirkti žemę pabaigos, t. y. gegužės 1 d. Seimui norėtųsi nuraminti visuomenėje aistras dėl planuojamo birželio 29 d. referendumo. Bet ar toks kiauras saugiklių įstatymas įtikins Lietuvos žmones, kad žemė bus išsaugota jiems?
– Suprantame, kad pavasaris ir jo darbai nelaukia. Laikas arti, akėti, sėti. Tačiau, jei nerasim laiko apginti savo interesus dabar, galim viską prarasti. Ūkininkai raginami susisiekti su savo rajonų ūkininkų sąjunga dėl piketo ateinančią savaitę Vilniuje, prie Seimo, kai bus svarstomas žemdirbiams svarbus šis įstatymas. Nebus ten mūsų, nebus ir mus ginančio, mus saugančio įstatymo, – ragina Šiaurės Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrių pirmininkai – Lilija Šermukšnienė iš Joniškio, Gražina Gauronskienė iš Akmenės, Alvydas Vasiliauskas iš Pakruojo ir Raimundas Juknevičius iš Šiaulių.
Redakcijos archyvo nuotr.
PAVOJUS: Seime gali būti priimtas žemdirbiams nepalankus žemės įsigijimo įstatymas.
