Naujausios
Velykėlės sukvietė mažuosius
Sekmadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje skambėjo liaudiškos sutartinės, vyko smagūs žaidimai, garavo arbata ir čirškėjo ant ugnies kepama kiaušinienė. Taip šventinį Velykų laikotarpį Šiauliuose užbaigė vaikų Velykėlės.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Saulutė sušildė, žaidimai – pralinksmino
Jaukiame malūnininko sodybos kieme šeimas pasitiko šilta pavasario saulė ir meistriškai atliekamos sutartinės, kurias dainavo Gegužių progimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Gasužis“.
Į šventinę programą netrukus įsitraukė ir kiti folkloro ansambliai: „Abrūsėlis“, „Čiutulis“. Tautiniais rūbais vilkintys ansamblio nariai rodė, kaip žaisti velykinius žaidimus, šoko ir dainavo.
„Velykų bobutė yra negraži, todėl vaikams nesirodo. Bet ji yra labai geros dūšios, todėl per Velykėles atneša ir palieka mažiesiems dovanų“, – pasakojo „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė.
Ant pievos buvo ridenami margučiai, vyko jų daužavimo varžybos. Šventės dalyviai galėjo pasimokyti margučius marginti senoviniais ornamentais.
Judriausi vaikai įsitaisė suptis senovinėse sūpynėse. „Kas aukščiausiai įsisups, tam visus metus galva neskaudės“, – juokavo organizatoriai.
Laikantis senųjų papročių, suptis sūpynėse būtina. Manoma, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo linksmesnis ir sveikesnis būsi. Seni žmonės sakydavo, kad ir derlius bus geresnis: javai greičiau sužaliuos, linai ilgesni užaugs.
Darbščiosios muziejininkės ant lauko ugniakuro čirškino kiaušinienę – eilutė išsirikiavo paragauti. Dar buvo siūloma ir raitytų velykinių meduolių bei kitų gardumynų.
Tradicijos praturtina gyvenimą
„Šventinį Velykų laikotarpį tradiciškai užbaigia Atvelykio šventė. Velykų dieną visi daužia numargintus kiaušinius, juos ridena, supasi sūpynėse, o per Atvelykį šiomis linksmybėmis labiausiai džiaugiasi vaikai. Todėl kai kur Lietuvoje Atvelykio sekmadienis vaikų Velykomis ar Velykėlėmis vadinamas“, – sakė muziejininkė S. Milvidienė.
Iki Velykėlių būtinai reikia aplankyti krikšto vaikus, apdovanoti juos margučiais.
„Mažieji kiaušinius ridena ir tarpusavyje varžosi ne šiaip sau, o bandydami pažadinti ilgai miegojusią žemę. Nuo senų laikų tikima, kad numarginti kiaušiniai, riedėdami per žemę, pažadina žalčius ir gyvates, o šie šliauždami savo pilveliais kutena ir prikelia įvairias žolytes“, – šypsojosi Etnografijos skyriaus vedėja.
Kiekvienas galėjo išbandyti jėgas liaudiškose varžytuvėse, žaidimuose, paragauti ne tik svarbiausio šios šventės patiekalo – Atvelykio kiaušinienės, bet ir ką tik ant laužo išvirtos kvapnios žolelių arbatos.
Pagaliau šventėje pasirodė ir svarbiausia viešnia – Velykė, kitaip dar Velykų bobute vadinama. „Mažai kas ją matė, mažai kas žino, kaip ji atrodo. Kai kas girdėjo, kad ji panaši į didelį paukštį ir pati deda kiaušinius. Velykų bobutė apdovanoja tuos, kurie buvo labai geri prieš Velykas“, – mažiesiems sakė S. Milvidienė.
Ir iš tikrųjų: Žaliūkių malūnininko sodyboje apsilankiusi Velykė nepašykštėjo dovanų ir mažiems, ir dideliems.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RIDENIMAS: Vietoj margučių mažieji rideno dekoruotus regbio kamuolius.
ŽAIDIMAS: Reikėjo išsilaikyti ant rąsto ir maišu numušti priešininką, net jeigu jis – tavo tėtis.
SŪPYNĖS: Per Velykėles privalu suptis – būsi sveikas, linksmas ir prišauksi gausesnį derlių.
KOJŪKAI: Taip žirgliojantis išdykėlis priminė gandrą, tik varlių aplink nebuvo matyti.
